mirror of
https://github.com/nmap/nmap.git
synced 2026-08-04 14:49:29 +00:00
latest codez
This commit is contained in:
parent
5cf6c14628
commit
327658663a
16 changed files with 3896 additions and 2970 deletions
18
CHANGELOG
18
CHANGELOG
|
|
@ -10,6 +10,24 @@ o Fixed a crash problem related to non-portable varargs (vsnprintf)
|
|||
usage. Reports of this crash came from Alan William Somers
|
||||
(somers(a)its.caltech.edu) and Christophe (chris.branch(a)gmx.de).
|
||||
|
||||
o Nmap distribution signing has changed. Release files are now signed
|
||||
with a new Nmap Project GPG key (KeyID 6B9355D0). Fyodor has also
|
||||
generated a new key for himself (KeyID 33599B5F). The Nmap key has
|
||||
been signed by Fyodor's new key, which has been signed by Fyodor's
|
||||
old key so that you know they are legit. The new keys are available
|
||||
at http://www.insecure.org/nmap/data/nmap_gpgkeys.txt , as
|
||||
docs/nmap_gpgkeys.txt in the Nmap source tarball, and on the public
|
||||
keyserver network. Here are the fingerprints:
|
||||
pub 1024D/33599B5F 2005-04-24
|
||||
Key fingerprint = BB61 D057 C0D7 DCEF E730 996C 1AF6 EC50 3359 9B5F
|
||||
uid Fyodor <fyodor@insecure.org>
|
||||
sub 2048g/D3C2241C 2005-04-24
|
||||
|
||||
pub 1024D/6B9355D0 2005-04-24
|
||||
Key fingerprint = 436D 66AB 9A79 8425 FDA0 E3F8 01AF 9F03 6B93 55D0
|
||||
uid Nmap Project Signing Key (http://www.insecure.org/)
|
||||
sub 2048g/A50A6A94 2005-04-24
|
||||
|
||||
o Update random host scan (-iR) to support the latest IANA-allocated
|
||||
ranges, thanks to patch by Chad Loder (cloder(a)loder.us).
|
||||
|
||||
|
|
|
|||
156
Makefile.in
156
Makefile.in
|
|
@ -1,4 +1,4 @@
|
|||
NMAP_VERSION = 3.81
|
||||
export NMAP_VERSION = 3.82
|
||||
NMAP_NAME= nmap
|
||||
NMAP_URL= http://www.insecure.org/nmap/
|
||||
NMAP_PLATFORM=@host@
|
||||
|
|
@ -11,8 +11,8 @@ srcdir = @srcdir@
|
|||
nmapdatadir = @datadir@/nmap
|
||||
deskdir = $(prefix)/share/applications
|
||||
|
||||
NBASEDIR=@NBASEDIR@
|
||||
NSOCKDIR=@NSOCKDIR@
|
||||
export NBASEDIR=@NBASEDIR@
|
||||
export NSOCKDIR=@NSOCKDIR@
|
||||
CC = @CC@
|
||||
CXX = @CXX@
|
||||
CCOPT =
|
||||
|
|
@ -35,7 +35,7 @@ LIBS = @LIBNBASE_LIBS@ @LIBNSOCK_LIBS@ @LIBPCRE_LIBS@ @LIBPCAP_LIBS@ @OPENSSL_L
|
|||
SHTOOL = ./shtool
|
||||
INSTALL = $(SHTOOL) install
|
||||
MAKEDEPEND = @MAKEDEPEND@
|
||||
RPMTDIR=$(HOME)/rpmdir
|
||||
export RPMTDIR=$(HOME)/rpmdir
|
||||
|
||||
# DESTDIR is used by some package maintainers to install Nmap under
|
||||
# its usual directory structure into a different tree. See the
|
||||
|
|
@ -46,13 +46,12 @@ TARGET = nmap
|
|||
TARGETNMAPFE=@TARGETNMAPFE@
|
||||
INSTALLNMAPFE=@INSTALLNMAPFE@
|
||||
|
||||
SRCS = main.cc nmap.cc targets.cc tcpip.cc nmap_error.cc utils.cc idle_scan.cc osscan.cc output.cc scan_engine.cc timing.cc charpool.cc services.cc protocols.cc nmap_rpc.cc portlist.cc NmapOps.cc TargetGroup.cc Target.cc FingerPrintResults.cc service_scan.cc NmapOutputTable.cc MACLookup.cc @COMPAT_SRCS@
|
||||
export SRCS = main.cc nmap.cc targets.cc tcpip.cc nmap_error.cc utils.cc idle_scan.cc osscan.cc output.cc scan_engine.cc timing.cc charpool.cc services.cc protocols.cc nmap_rpc.cc portlist.cc NmapOps.cc TargetGroup.cc Target.cc FingerPrintResults.cc service_scan.cc NmapOutputTable.cc MACLookup.cc @COMPAT_SRCS@
|
||||
|
||||
OBJS = main.o nmap.o targets.o tcpip.o nmap_error.o utils.o idle_scan.o osscan.o output.o scan_engine.o timing.o charpool.o services.o protocols.o nmap_rpc.o portlist.o NmapOps.o TargetGroup.o Target.o FingerPrintResults.o service_scan.o NmapOutputTable.o MACLookup.o @COMPAT_OBJS@
|
||||
|
||||
DEPS = nmap.h nmap_amigaos.h nmap_error.h targets.h idle_scan.h osscan.h output.h scan_engine.h timing.h tcpip.h utils.h global_structures.h charpool.h services.h protocols.h nmap_rpc.h portlist.h NmapOps.h TargetGroup.h Target.h FingerPrintResults.h service_scan.h NmapOutputTable.h MACLookup.h
|
||||
export DEPS = nmap.h nmap_amigaos.h nmap_error.h targets.h idle_scan.h osscan.h output.h scan_engine.h timing.h tcpip.h utils.h global_structures.h charpool.h services.h protocols.h nmap_rpc.h portlist.h NmapOps.h TargetGroup.h Target.h FingerPrintResults.h service_scan.h NmapOutputTable.h MACLookup.h
|
||||
|
||||
DATAFILES = nmap-os-fingerprints nmap-service-probes nmap-services nmap-rpc nmap-protocols nmap-mac-prefixes
|
||||
|
||||
# %.o : %.cc -- nope this is a GNU extension
|
||||
.cc.o:
|
||||
|
|
@ -94,146 +93,9 @@ nmapfe/nmapfe:
|
|||
# -cd nmapfe; test -f Makefile && $(MAKE) VERSION=$(NMAP_VERSION) STATIC=$(STATIC);
|
||||
# @echo "END OF SECTION WHERE FAILURES ARE OK"
|
||||
|
||||
# This is unsafe on shared systems, should use mktemp
|
||||
distro:
|
||||
autoconf
|
||||
rm -f config.cache
|
||||
./configure
|
||||
cd $(LIBPCAPDIR) && ./configure
|
||||
$(MAKE) clean
|
||||
$(MAKE)
|
||||
./nmap -h > /dev/null #Make sure nmap exists
|
||||
rm -f docs/nmap.usage.txt
|
||||
./nmap -h > docs/nmap.usage.txt
|
||||
rm -f docs/nmap_manpage.html
|
||||
# nodepage option is included in man2html because of bug in that program which causes it to
|
||||
# drop lines if you let it try to delete page breaks
|
||||
nroff -man docs/nmap.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page' > docs/nmap_manpage.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_french.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (French translation)' > docs/nmap_manpage-fr.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_german.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (German translation)' > docs/nmap_manpage-de.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_italian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Italian translation)' > docs/nmap_manpage-it.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_latvian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Latvian translation)' > docs/nmap_manpage-lv.html
|
||||
nroff -Tlatin1 -man docs/nmap_lithuanian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Lithuanian translation)' > docs/nmap_manpage-lt.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_russian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Russian translation)' > docs/nmap_manpage-ru.html
|
||||
# We need a content-type for the Lithuanian version
|
||||
sr '<HEAD>' '<HEAD><META http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=windows-1257">' docs/nmap_manpage-lt.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_portuguese.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Portuguese translation)' > docs/nmap_manpage-pt.html
|
||||
nroff -man docs/nmap_spanish.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Spanish translation)' > docs/nmap_manpage-es.html
|
||||
rm -rf /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
# Make the RPM .spec file
|
||||
sed -e s/\@VERSION\@/$(NMAP_VERSION)/g nmap.spec.in > nmap-$(NMAP_VERSION)-1.spec
|
||||
# Canonicalize and sort Nmap OS fingerprint DB
|
||||
scripts/sort-prints.pl nmap-os-fingerprints > nos && mv nos nmap-os-fingerprints
|
||||
$(MAKE) clean
|
||||
rm -f $(LIBPCAPDIR)/config.cache $(LIBPCAPDIR)/Makefile
|
||||
unix2dos README-WIN32
|
||||
cp -ra $(SRCS) $(DEPS) $(DATAFILES) nmapfe.desktop configure.ac \
|
||||
config.h.in aclocal.m4 nmap_winconfig.h Makefile.in \
|
||||
configure $(SHTOOL) install-sh config.guess \
|
||||
nmap-$(NMAP_VERSION)-1.spec config.sub INSTALL README-WIN32 COPYING \
|
||||
COPYING.OpenSSL CHANGELOG HACKING /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/mswin32
|
||||
cd mswin32; cp -ra *.[hHcC] *.cc ARPA NET NETINET RPC icon1.ico \
|
||||
ifaddrlist.h lib libpcap-note.txt nmap.rc \
|
||||
nmap_performance.reg nmap.sln nmap.vcproj winip pcap-include \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/mswin32
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/$(LIBPCAPDIR)
|
||||
cd $(LIBPCAPDIR); cp -ra --parents SUNOS4/nit_if.o.sparc \
|
||||
SUNOS4/nit_if.o.sun3 SUNOS4/nit_if.o.sun4c.4.0.3c CHANGES \
|
||||
CREDITS FILES INSTALL.txt LICENSE Makefile.in \
|
||||
NMAP_MODIFICATIONS README README.aix README.linux \
|
||||
README.tru64 TODO VERSION acconfig.h aclocal.m4 \
|
||||
arcnet.h bpf_dump.c bpf_image.c config.guess config.h.in \
|
||||
config.sub configure configure.ac etherent.c ethertype.h gencode.c \
|
||||
gencode.h grammar.y inet.c install-sh llc.h mkdep nametoaddr.c \
|
||||
nlpid.h optimize.c pcap-bpf.c pcap-dlpi.c pcap-enet.c pcap-int.h \
|
||||
pcap-linux.c pcap-namedb.h pcap-nit.c pcap-nit.h pcap-null.c \
|
||||
pcap-pf.c pcap-pf.h pcap-snit.c pcap-snoop.c pcap.3 pcap.c pcap.h \
|
||||
ppp.h savefile.c scanner.c scanner.l sll.h tokdefs.h \
|
||||
bpf/net/bpf_filter.c bpf/net/bpf.h lbl/os-aix4.h lbl/os-osf4.h \
|
||||
lbl/os-solaris2.h lbl/os-sunos4.h lbl/os-ultrix4.h lbl/os-hpux11.h \
|
||||
lbl/os-osf5.h atmuni31.h config.h fad-getad.c fad-gifc.c \
|
||||
fad-glifc.c fad-null.c fad-win32.c pcap-bpf.h pcap-dag.c \
|
||||
pcap-dag.h version.h grammar.c pcap-stdinc.h pcap-win32.c pf.h \
|
||||
rawss7.h README.dag README.hpux README.Win32 snprintf.c \
|
||||
sunatmpos.h Win32/Include/addrinfo.h Win32/Include/Gnuc.h \
|
||||
Win32/Include/arpa/nameser.h Win32/Include/net/if.h \
|
||||
Win32/Include/net/netdb.h Win32/Include/net/paths.h \
|
||||
Win32/Include/bittypes.h Win32/Include/cdecl_ext.h \
|
||||
Win32/Include/inetprivate.h Win32/Include/ip6_misc.h \
|
||||
Win32/Include/sockstorage.h Win32/Prj/libpcap.dsp \
|
||||
Win32/Prj/libpcap.dsw Win32/Src/getnetbynm.c Win32/Src/ffs.c \
|
||||
Win32/Src/getaddrinfo.c Win32/Src/getnetent.c Win32/Src/getopt.c \
|
||||
Win32/Src/getservent.c Win32/Src/inet_aton.c Win32/Src/inet_net.c \
|
||||
Win32/Src/inet_pton.c /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/$(LIBPCAPDIR)
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/docs
|
||||
cd docs; cp -ra README \
|
||||
nmap-fingerprinting-article.txt \
|
||||
nmap.deprecated.txt nmap.usage.txt nmap_doc.html \
|
||||
nmap_manpage-de.html nmap_manpage-es.html \
|
||||
nmap_manpage-fr.html nmap_manpage-it.html \
|
||||
nmap_manpage-lt.html nmap_manpage-pt.html \
|
||||
nmap_manpage-ru.html nmap_manpage.html \
|
||||
nmap.1 nmapfe.1 nmap_french.1 nmap_german.1 \
|
||||
nmap_italian.1 nmap_lithuanian.1 nmap_portuguese.1 \
|
||||
nmap_spanish.1 nmap_russian.1 xnmap.1 nmap.dtd nmap.xsl \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/docs
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nmapfe
|
||||
cd nmapfe; cp -ra Makefile.in aclocal.m4 configure configure.ac \
|
||||
nmapfe.c nmapfe.h nmapfe_sig.c nmapfe_sig.h \
|
||||
nmapfe_error.c nmapfe_error.h NmapFE.dsp nmapfe.dsw \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nmapfe
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nbase
|
||||
cd $(NBASEDIR); cp -ra Makefile.in aclocal.m4 configlocal.m4 \
|
||||
nbase.vcproj configure configure.ac nbase_config.h.in \
|
||||
*.c *.h CHANGELOG /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nbase
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/libpcre
|
||||
cd libpcre; cp -ra AUTHORS chartables.c config.guess config.in \
|
||||
config.sub configure configure.ac COPYING dftables.c \
|
||||
get.c INSTALL install-sh internal.h libpcre.vcproj \
|
||||
LICENCE ltmain.sh Makefile.in maketables.c makevp.bat \
|
||||
mkinstalldirs NEWS NMAP_MODIFICATIONS NON-UNIX-USE \
|
||||
pcre.c pcre-config.in pcre.def pcre.h pcre.in \
|
||||
pcre_win.h pcre_winconfig.h pcreposix.c pcreposix.h \
|
||||
perltest printint.c README study.c \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/libpcre
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/include
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/src
|
||||
cp nsock/nsock.vcproj /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/
|
||||
cd nsock/include; cp -ra nsock.h /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/include/
|
||||
cd nsock/src; cp -ra aclocal.m4 config.guess config.sub \
|
||||
configure configure.ac error.c error.h \
|
||||
filespace.c filespace.h gh_list.c gh_list.h \
|
||||
install-sh Makefile.in netutils.c netutils.h \
|
||||
nsock_config.h.in nsock_connect.c nsock_core.c \
|
||||
nsock_event.c nsock_internal.h nsock_iod.c \
|
||||
nsock_pool.c nsock_read.c nsock_ssl.h \
|
||||
nsock_ssl.c nsock_timers.c \
|
||||
nsock_write.c nsock_utils.c nsock_utils.h \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/src/
|
||||
|
||||
rm -f /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nbase/nbase_config.h
|
||||
# Kill the CVS crap
|
||||
find /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION) -type d -name CVS | xargs rm -rf
|
||||
find /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION) -exec chmod go=u-w '{}' \;
|
||||
cd /usr/tmp; tar cjf nmap-$(NMAP_VERSION).tar.bz2 nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
cd /usr/tmp; tar czf nmap-$(NMAP_VERSION).tgz nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
# Make the actual RPM
|
||||
# Note -- on newer systems rpmbuild -ta is needed instead.
|
||||
# rpm -ta /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION).tgz
|
||||
# cp -f $(RPMTDIR)/RPMS/i386/nmap-$(NMAP_VERSION)-1.i386.rpm /usr/tmp
|
||||
# cp -f $(RPMTDIR)/RPMS/i386/nmap-frontend-$(NMAP_VERSION)-1.i386.rpm /usr/tmp
|
||||
# cp -f $(RPMTDIR)/SRPMS/nmap-$(NMAP_VERSION)-1.src.rpm /usr/tmp
|
||||
rm -rf /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
# Make the Nmap tarball
|
||||
distro:
|
||||
cd scripts && $(MAKE) distro
|
||||
|
||||
# Update the web site
|
||||
web:
|
||||
|
|
|
|||
|
|
@ -1,4 +1,4 @@
|
|||
Nmap 3.81 Usage: nmap [Scan Type(s)] [Options] <host or net list>
|
||||
Nmap 3.82 Usage: nmap [Scan Type(s)] [Options] <host or net list>
|
||||
Some Common Scan Types ('*' options require root privileges)
|
||||
* -sS TCP SYN stealth port scan (default if privileged (root))
|
||||
-sT TCP connect() port scan (default for unprivileged users)
|
||||
|
|
|
|||
95
docs/nmap_gpgkeys.txt
Normal file
95
docs/nmap_gpgkeys.txt
Normal file
|
|
@ -0,0 +1,95 @@
|
|||
GPG detached signatures and MD5/SHA-1 hashes for each Nmap release are
|
||||
available from http://www.insecure.org/nmap/dist/sigs/?C=M;O=D . The
|
||||
releases are signed by the Nmap project GPG key (KeyId 6B9355D0).
|
||||
Some messages to Nmap mailing lists may be signed by Nmap author and
|
||||
maintainer Fyodor. Fyodor's KeyID is 33599B5F. Those two keys and
|
||||
their fingerprints are reproduced below. The latest version of this
|
||||
file is always available at
|
||||
http://www.insecure.org/nmap/data/nmap_gpgkeys.txt .
|
||||
|
||||
To verify a file with GPG, obtain and import the keys with a command
|
||||
such as "gpg --import nmap_gpgkeys.txt" and then verify the obtained
|
||||
files as shown in this example:
|
||||
|
||||
> gpg --verify nmap-3.81.tar.bz2.gpg.txt nmap-3.81.tar.bz2
|
||||
gpg: Signature made Sat 23 Apr 2005 11:34:32 PM PDT using DSA key ID 6B9355D0
|
||||
gpg: Good signature from "Nmap Project Signing Key (http://www.insecure.org/)"
|
||||
|
||||
Here are the GPG keys for the Nmap Project and Fyodor:
|
||||
|
||||
pub 1024D/6B9355D0 2005-04-24
|
||||
Key fingerprint = 436D 66AB 9A79 8425 FDA0 E3F8 01AF 9F03 6B93 55D0
|
||||
uid Nmap Project Signing Key (http://www.insecure.org/)
|
||||
sub 2048g/A50A6A94 2005-04-24
|
||||
|
||||
-----BEGIN PGP PUBLIC KEY BLOCK-----
|
||||
Version: GnuPG v1.4.1 (GNU/Linux)
|
||||
|
||||
mQGiBEJrBfgRBADogo5DEoGsm2C3OC3NoKBQ0J7Ixp/cymuMeGQmDhqP6Vfmxmso
|
||||
BGln4nhDr3WMDW76Q2p6dHTZEbWx3NAna8q3wa3PrPTVRcmEgEgUd8y086I33NqW
|
||||
BV5Fz4bvPWtSGc/4MxXwac+XqrGY+iTkaO3sd4/eEKa/KkJlXpIGAbGbZwCgq9HS
|
||||
bHctYmUWmvz1YXJmFlQvnTsD/RRyTlnQ/AOpq2XPYy5AlUzHMWAef2Dt+wXYKSjp
|
||||
zvqVWtl8QigrWSOP3ia39v+rDUF/CHb1U8mmx9XzRpy9KgS99Wi4IUnBCYM/e/IP
|
||||
K5ReAoNoPMjLmLU4cxYzOxF1yzuSFvhXiKVy/QW6Qo9AP9YdlhlxxXrJA+HrAcXb
|
||||
UE/SBACsoJRsIEyzcfm7Y/KA11enEhxo2nVZ/HpJCq8RHcaXxWFaCglKlydNaw1S
|
||||
vlZkLggRXQrig6aHgVva3WC+gSYMk+SPtzYNrjWiDE+v+DoEFdNEuO8DXScTMGmB
|
||||
pmUtZNWGoK9ewo9kE/ccGDl6lmrxfC9x2nYFHlCvV/PJrbTbfLQzTm1hcCBQcm9q
|
||||
ZWN0IFNpZ25pbmcgS2V5IChodHRwOi8vd3d3Lmluc2VjdXJlLm9yZy8piF4EExEC
|
||||
AB4FAkJrBfgCGwMGCwkIBwMCAxUCAwMWAgECHgECF4AACgkQAa+fA2uTVdBGbACf
|
||||
e4qpukKV23yZjlbjEzJeCN8Gyh4AniXrbP7M+ul6zzWTFBgB6heYjKT8iEYEEBEC
|
||||
AAYFAkJrGVAACgkQGvbsUDNZm1+kXgCfbBGI8UxrwiKRbtgYHOUYd6u5qdwAnRFZ
|
||||
ryKFEzkuQGBQWfd6ys6ygjgtuQINBEJrBfoQCADUNWhc7n68jANoWAWl38itVGqI
|
||||
qZEEvchV3m/uslVD0BSn/KRSY9/cZbMTX2hV8eemlGV2suJW4jWB0cQXjZQap4OL
|
||||
WmMexeFA+q1YE803k0X4XgzRuJXkLaX3isCJGbgFRF6IfWmK38/gXz4YVBQXFQXy
|
||||
4M2Y/o2GBsq8cQVgRAZNTQvN5oh2u8WN0wANk+iKySKqBG3Twgh4BbTaoajidSFR
|
||||
hv3xFPw6dQFTd3fYyDlMcOQQcAdzzlS6hTyZuZLOXLdWckilnlP2/orQ5wUs6nXd
|
||||
QeWuxME56z2vwNNeufoLWqNUlR1/IyRAfownDuvdjxYeIgsDd4DP+jInCpPzAAMG
|
||||
CACZ8ewQdpWJ/4CgC7OT865DurNIQH0udm/CSB0mb3v0IxuuXMJml2yMi2NkJh8X
|
||||
KMaluTznz2x8kpPXgmhu+qosAi+YUbdbP+/ilY6+WqLVQewSr7GmxJy6EWW5s2+S
|
||||
3V7yneiDQXBUBMr4WwjfOxX7m/+Io7RSLQaWNq82C2fSukqpootVgLV7CaVJMHvZ
|
||||
iA+3AL32N1d6O6h8bUqEyfOw3kIr19e0OhqWSpQrZs3tkUpwH7/vn/4NkAxjodkP
|
||||
JChf1Y89pU98GBC9JxF+mc2mnDVUnUs31S8kQ/6PhZP8ldn47W2CakHSA3S/M99A
|
||||
gltKiG6MR2z018fqD8FJC3tLiEkEGBECAAkFAkJrBfoCGwwACgkQAa+fA2uTVdBM
|
||||
QgCfciVPJeohzn5mJ4WGE/6B1CyCOIYAn2ghTW1IKTP+tfOgxVg/p8HJOoiz
|
||||
=18Dk
|
||||
-----END PGP PUBLIC KEY BLOCK-----
|
||||
|
||||
|
||||
pub 1024D/33599B5F 2005-04-24
|
||||
Key fingerprint = BB61 D057 C0D7 DCEF E730 996C 1AF6 EC50 3359 9B5F
|
||||
uid Fyodor <fyodor@insecure.org>
|
||||
sub 2048g/D3C2241C 2005-04-24
|
||||
|
||||
-----BEGIN PGP PUBLIC KEY BLOCK-----
|
||||
Version: GnuPG v1.4.1 (GNU/Linux)
|
||||
|
||||
mQGiBEJrBG4RBADfjVQenTh2v1NK2N0Wi83pGMm0u/IDDX8eT8lxSR+XdevdcK+F
|
||||
bRhVh+tMhTo1T2OoZkBfYj+OVCWsBZlIxZtGycWaGAwn3MbUEiUJD0YVv4pm4KVk
|
||||
HEZSOYEkzUFIw3IP03Cv6wBDrhk5lAu99+sK0iQGeHGw+gBhIuA3axSeBwCgn86p
|
||||
r+C4P3w61musiflp1SosfSsEALwyE7o60S105UTijAn5tswqecZlumQAxQ+DIeC+
|
||||
9F8mSujIZn8xb1wJtaZb2F0HU0vd67BaOIDXqO7KVe6Tx6JKf5zup2vaGRvUspNv
|
||||
V8CLuSbT7WnnvTBM5dfBMTJw6xLjOsSTk65Q24xcTJ3f2efnYy9imAMl7EzhalBE
|
||||
11pfBADVLuhe6rUpRrhaMJRXZJLdE9A2zcHWtM0X3DDe6QhaWU94JivtORKtleGv
|
||||
atGu4or9jwIhXixeBsvu7RP3bWog5jiLgUWJrvJNeLcFQqIWTtIdh5iuInzezxbg
|
||||
Fvst2YIdUrT+QdcYKKTnJNyUgXQBGKQ18ra8oMvakgUqVjrPnbQcRnlvZG9yIDxm
|
||||
eW9kb3JAaW5zZWN1cmUub3JnPoheBBMRAgAeBQJCawRuAhsDBgsJCAcDAgMVAgMD
|
||||
FgIBAh4BAheAAAoJEBr27FAzWZtfZwcAn0iGnn1p6wXuBTj7VQSdglTtJd46AJ9T
|
||||
Gt51/ZUT2yiFG9vsc5CZn5WiRYicBBMBAgAGBQJCaxEpAAoJEM4dPqJTWH2VO4oE
|
||||
AKso+R5gSO9jhtTiCIMoh9CqeboQCbBKzEwDhy7S7gChAHOz6HeOdcsyfnprwsiH
|
||||
I+FjufxvdtmiIENSzyjqGxbMdO+Zoz5JMx1RtzrkjkE4GLVq0c6NzL/36MUtAjEU
|
||||
tCTFXYZW6Lvu6SgnmlmelrAjqs10vZoOrbOlB/l9mn/EuQINBEJrBHIQCACUlrH2
|
||||
qhVekDKeK9zQlBK2dxcIyPSwP6Tqv+rWvKEzHRUVNBcDSruuNVBNvJC3VQAj0oTA
|
||||
XI+xoWGNx5CInX7qKFaGd9/MlsrEyjasRcY75lkr3QyTSk92q0luX1j+V1uumDWs
|
||||
pacyki0Zt/9FhssjdkljFBPpDRPURxjJdJ6TCq6G0wPjelKsekRNvipIYcrcIs7I
|
||||
EBtqsDCvQBRKgYzjUuziudOMoNFAn6eQHBu/B7RNtRzqTL1ugCjs0AEhLRKw+Ag6
|
||||
bP3lTjmiR33wxajAuUPKe8abe7CfVPrGmihJSJaqULeldSHTugnf84/hTh9BQKYd
|
||||
EZd3QlF72wRmCcnjAAMGB/4oXK4/BXExfnZ+QbmTIyQGJb/OcWa7Dc9WA6DnaE58
|
||||
1BeZgYrKFQMdVpAhUMTxeqPIL4EVc6N+BkSk7JHf5+6DoK8KDJ1RJCCgYmdx7zdT
|
||||
/GAZlUFDiYOs4sx75UZZGFcEEDmIHFC4s7B2HPuSfMoq5vBr0qi6pD1HCgyJV0aG
|
||||
jhQdmfkp+fYEibPWrIGTsayQnYiCrVo3W7C7ZplekoAJkcN0rnfJeV1+kj694XSe
|
||||
U6oYj9RaNoTV1xt1lx5Rwl00HwEYHWAsGmT6+pWmbXo5PT7N7OfcmtclICBsrcjC
|
||||
hKcn6WdTitUR+uOXgL+86Th4W/FYdIXAyyC9KTXhMDmfiEkEGBECAAkFAkJrBHIC
|
||||
GwwACgkQGvbsUDNZm19xAgCeNmaeak8iviUmHje1YAePwEFGleEAn26n8sNrVole
|
||||
NtNX5k7XyTWBQUdG
|
||||
=cBzb
|
||||
-----END PGP PUBLIC KEY BLOCK-----
|
||||
|
|
@ -867,7 +867,7 @@
|
|||
einer Option darstellt) wird als Ziel-Spezifikation angesehen. Die ein-
|
||||
fachste Form dessen, ist das Auflisten von einzelnen Hostnamen oder IP-
|
||||
Adressen in der Kommandozeile. Falls Sie ein Subnetz scannen wollen, so
|
||||
koennen Sie <B>’/Maske’</B> am Hostnamen oder der IP-Adresse anfuegen. Die
|
||||
koennen Sie â€<B>â</B>€™<B>/Maske</B>â€<B>â</B>€™ am Hostnamen oder der IP-Adresse anfuegen. Die
|
||||
<B>Maske</B> muss einen Wert zwischen 0 (das ganze Internet scannen) und 32
|
||||
(den einzelnen Host scannen) aufweisen. Benutzen Sie /24 fuer das Scan-
|
||||
nen eines Klasse C-Netzwerks und /16 fuer ein Klasse B-Netzwerk.
|
||||
|
|
@ -928,7 +928,7 @@
|
|||
gemacht wurden. Das gleiche gilt fuer Cisco-, IRIX-, HP/UX- und BSDI-
|
||||
Maschinen.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>--randomize_hosts</B> <B>-p</B> <B>80</B> <B>’*.*.2.3-5’</B>
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>--randomize_hosts</B> <B>-p</B> <B>80</B> â€<B>â</B>€™<B>*.*.2.3-5</B>â€<B>â</B>€™
|
||||
|
||||
Manchmal ist es nicht erforderlich einen IP-Adressbereich zu scannen.
|
||||
So kann es durchaus sein, dass in einer Situation das Absuchen
|
||||
|
|
@ -939,7 +939,7 @@
|
|||
wenn bei 127 gestartet wird (IMHO). In diesem Fall koennen die durch
|
||||
die Sterne gegebenen Platzhalter durch ’127-222’ ersetzt werden.
|
||||
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>firma.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> <B>’-d</B> <B>’</B> <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-iL</B> <B>-</B>
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>firma.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> â€<B>â</B>€™<B>-d</B> â€<B>â</B>€™ <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-iL</B> <B>-</B>
|
||||
|
||||
Fuehrt einen DNS-Zonetransfer durch, um saemtliche Hosts von firma.com
|
||||
zu finden. Die Ausgabe der IP-Adressen wird sodann fuer die weitere
|
||||
|
|
|
|||
|
|
@ -7,6 +7,9 @@
|
|||
<HR>
|
||||
<PRE>
|
||||
<!-- Manpage converted by man2html 3.0.1 -->
|
||||
XXX
|
||||
XXX WARNING: old character encoding and/or character set
|
||||
XXX
|
||||
<B>NMAP(1)</B> <B>NMAP(1)</B>
|
||||
|
||||
|
||||
|
|
@ -14,7 +17,7 @@
|
|||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>NOMBRE</H2><PRE>
|
||||
nmap - Herramienta de exploracie red y escr de seguridad.
|
||||
nmap - Herramienta de exploración de red y escáner de seguridad.
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
|
|
@ -23,181 +26,189 @@
|
|||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>DESCRIPCI</H2><PRE>
|
||||
<I>Nmap</I> ha sido dise para permitir a administradores de sistemas y gente
|
||||
curiosa en general el escaneo de grandes redes para determinar qu ervi-
|
||||
dores se encuentran activos y quervicios ofrecen. <I>nmap</I> es compatible
|
||||
con un gran n de ticas de escaneo como: UDP, TCP connect(), TCP SYN
|
||||
(half open), ftp proxy (bounce attack), Reverse-ident, ICMP (ping
|
||||
sweep), FIN, ACK sweep, Xmas Tree, SYN sweep, and Null scan. V e la
|
||||
secciI Tipos de Escaneo para mdetalles. <I>nmap</I> proporciona tambicaracter
|
||||
icas avanzadas como la detecciemota del sistema operativo por medio de
|
||||
huellas TCP/IP , escaneo tipo stealth (oculto), retraso dinco y culos
|
||||
de retransmisiescaneo paralelo, deteccie servidores inactivos por medio
|
||||
de pings paralelos, escaneo con seos, deteccie filtrado de puertos,
|
||||
escaneo por fragmentaci especificacilexible de destino y puerto.
|
||||
<H2>DESCRIPCIÃÓN</H2><PRE>
|
||||
<I>Nmap</I> ha sido diseñado para permitir a administradores de sistemas y
|
||||
gente curiosa en general el escaneo de grandes redes para determinar
|
||||
qué servidores se encuentran activos y qué servicios ofrecen. <I>nmap</I> es
|
||||
compatible con un gran número de técnicas de escaneo como: UDP, TCP
|
||||
connect(), TCP SYN (half open), ftp proxy (bounce attack), Reverse-
|
||||
ident, ICMP (ping sweep), FIN, ACK sweep, Xmas Tree, SYN sweep, and
|
||||
Null scan. Véase la sección <I>Tipos</I> <I>de</I> <I>Escaneo</I> para más detalles. <I>nmap</I>
|
||||
proporciona también caracterÃsticas avanzadas como la detección remota
|
||||
del sistema operativo por medio de huellas TCP/IP , escaneo tipo
|
||||
stealth (oculto), retraso dinámico y cálculos de retransmisión, escaneo
|
||||
paralelo, detección de servidores inactivos por medio de pings parale-
|
||||
los, escaneo con señuelos, detección de filtrado de puertos, escaneo
|
||||
por fragmentación y especificación flexible de destino y puerto.
|
||||
|
||||
Se han hecho grandes esfuerzos encaminados a proporcionar un
|
||||
rendimiento decente para usuarios normales (no root). Por desgracia,
|
||||
muchos de los interfaces crcos del kernel ( tales como los raw sockets)
|
||||
requieren privilegios de root. Deberejecutarse <I>nmap</I> como root siempre
|
||||
que sea posible.
|
||||
Se han hecho grandes esfuerzos encaminados a proporcionar un
|
||||
rendimiento decente para usuarios normales (no root). Por desgracia,
|
||||
muchos de los interfaces crÃticos del kernel ( tales como los raw sock-
|
||||
ets) requieren privilegios de root. DeberÃa ejecutarse <I>nmap</I> como root
|
||||
siempre que sea posible.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>OPCIONES</H2><PRE>
|
||||
En general, pueden combinarse aquellas opciones que tengan sentido en
|
||||
conjunto. Algunas de ellas son especcas para ciertos modos de escaneo.
|
||||
<I>nmap</I> trata de detectar y advertir al usuario sobre el uso de combina-
|
||||
ciones de opciones sicas o no permitidas.
|
||||
En general, pueden combinarse aquellas opciones que tengan sentido en
|
||||
conjunto. Algunas de ellas son especÃficas para ciertos modos de esca-
|
||||
neo. <I>nmap</I> trata de detectar y advertir al usuario sobre el uso de com-
|
||||
binaciones de opciones sicóticas o no permitidas.
|
||||
|
||||
Si usted es una persona impaciente, puede pasar directamente a la secci
|
||||
.I ejemplos al final de este documento, donde encontrarjemplos de los
|
||||
usos m corrientes. Tambipuede ejecutar el comando <B>nmap</B> <B>-h</B> para una pna
|
||||
de referencia rda con un listado de todas las opciones.
|
||||
Si usted es una persona impaciente, puede pasar directamente a la
|
||||
sección <I>ejemplos</I> al final de este documento, donde encontrará ejemplos
|
||||
de los usos más corrientes. También puede ejecutar el comando <B>nmap</B> <B>-h</B>
|
||||
para una página de referencia rápida con un listado de todas las
|
||||
opciones.
|
||||
|
||||
<B>Tipos</B> <B>de</B> <B>Escaneo</B>
|
||||
|
||||
<B>-sT</B> Escaneo TCP connect(): Es la forma mbca de escaneo TCP. La lla-
|
||||
mada de sistema connect() proporcionada por nuestro sistema
|
||||
operativo se usa para establecer una conexion todos los puertos
|
||||
interesantes de la mina. Si el puerto est la escucha, connect()
|
||||
tendrxito, de otro modo, el puerto resulta inalcanzable. Una
|
||||
ventaja importante de esta t ica es que no resulta necesario
|
||||
tener privilegios especiales. Cualquier usuario en la mayor de
|
||||
los sistemas UNIX tiene permiso para usar esta llamada.
|
||||
<B>-sT</B> Escaneo TCP connect(): Es la forma más básica de escaneo TCP. La
|
||||
llamada de sistema connect() proporcionada por nuestro sistema
|
||||
operativo se usa para establecer una conexión con todos los
|
||||
puertos interesantes de la máquina. Si el puerto está a la
|
||||
escucha, connect() tendrá éxito, de otro modo, el puerto resulta
|
||||
inalcanzable. Una ventaja importante de esta técnica es que no
|
||||
resulta necesario tener privilegios especiales. Cualquier
|
||||
usuario en la mayorÃa de los sistemas UNIX tiene permiso para
|
||||
usar esta llamada.
|
||||
|
||||
Este tipo de escaneo resulta flmente detectable dado que los
|
||||
registros del servidor de destino muestran un monte conexiones y
|
||||
mensajes de error para aquellos servicios que accept() (aceptan)
|
||||
la conexiara luego cerrarla inmediatamente.
|
||||
Este tipo de escaneo resulta fácilmente detectable dado que los
|
||||
registros del servidor de destino muestran un montón de conex-
|
||||
iones y mensajes de error para aquellos servicios que accept()
|
||||
(aceptan) la conexión para luego cerrarla inmediatamente.
|
||||
|
||||
<B>-sS</B> Escaneo TCP SYN: A menudo se denomina a esta tica escaneo "half
|
||||
open" (medio abierto), porque no se abre una conexiCP completa.
|
||||
Se envun paquete SYN, como si se fuese a abrir una conexi eal y
|
||||
se espera que llegue una respuesta. Un SYN|ACK indica que el
|
||||
puerto est la escucha. Un RST es indicativo de que el puerto no
|
||||
est la escucha. Si se recibe un SYN|ACK, se envun RST inmediata-
|
||||
mente para cortar la conexien realidad es el kernel de nuestro
|
||||
sistema operativo el que hace esto por nosotros). La ventaja
|
||||
principal de esta tica de escaneo es que seregistrada por muchos
|
||||
menos servidores que la anterior. Por desgracia se necesitan
|
||||
privilegios de root para construir estos paquetes SYN modifica-
|
||||
dos.
|
||||
<B>-sS</B> Escaneo TCP SYN: A menudo se denomina a esta técnica escaneo
|
||||
"half open" (medio abierto), porque no se abre una conexión TCP
|
||||
completa. Se envÃa un paquete SYN, como si se fuese a abrir una
|
||||
conexión real y se espera que llegue una respuesta. Un SYN|ACK
|
||||
indica que el puerto está a la escucha. Un RST es indicativo de
|
||||
que el puerto no está a la escucha. Si se recibe un SYN|ACK, se
|
||||
envÃa un RST inmediatamente para cortar la conexión (en realidad
|
||||
es el kernel de nuestro sistema operativo el que hace esto por
|
||||
nosotros). La ventaja principal de esta técnica de escaneo es
|
||||
que será registrada por muchos menos servidores que la anterior.
|
||||
Por desgracia se necesitan privilegios de root para construir
|
||||
estos paquetes SYN modificados.
|
||||
|
||||
<B>-sF</B> <B>-sX</B> <B>-sN</B>
|
||||
Modos Stealth FIN, Xmas Tree o Nul scan: A veces ni siquiera el
|
||||
escaneo SYN resulta lo suficientemente clandestino. Algunas
|
||||
firewalls y filtros de paquetes vigilan el envde paquetes SYN a
|
||||
puertos restringidos, y programas disponibles como Synlogger y
|
||||
Courtney detectan este tipo de escaneo. Estos tipos de escaneo
|
||||
avanzado, sin embargo, pueden cruzar estas barreras sin ser
|
||||
Modos Stealth FIN, Xmas Tree o Nul scan: A veces ni siquiera el
|
||||
escaneo SYN resulta lo suficientemente clandestino. Algunas
|
||||
firewalls y filtros de paquetes vigilan el envÃo de paquetes SYN
|
||||
a puertos restringidos, y programas disponibles como Synlogger y
|
||||
Courtney detectan este tipo de escaneo. Estos tipos de escaneo
|
||||
avanzado, sin embargo, pueden cruzar estas barreras sin ser
|
||||
detectados.
|
||||
|
||||
La idea es que se requiere que los puertos cerrados respondan a
|
||||
nuestro paquete de prueba con un RST, mientras que los puertos
|
||||
abiertos deben ignorar los paquetes en cuestive RFC 794 pp 64).
|
||||
El escaneo FIN utiliza un paquete FIN vac(sorpresa) como prueba,
|
||||
mientras que el escaneo Xmas tree activa las flags FIN, URG y
|
||||
PUSH. El escaneo NULL desactiva todas las flags. Por desgracia
|
||||
Microsoft (como de costumbre) decidinorar el estar completamente
|
||||
y hacer las cosas a su manera. Debido a esto, este tipo de esca-
|
||||
neo no funcionaron sistemas basados en Windows95/NT. En el lado
|
||||
positivo, esta es una buena manera de distinguir entre las dos
|
||||
plataformas. Si el escaneo encuentra puertos cerrados, probable-
|
||||
mente se trate de una mina UNIX, mientras que todos los puertos
|
||||
abiertos es indicativo de Windows. Excepcionalmente, Cisco,
|
||||
BSDI, HP/UX, MVS, y IRIX tambienv RSTs en vez de desechar el
|
||||
paquete.
|
||||
La idea es que se requiere que los puertos cerrados respondan a
|
||||
nuestro paquete de prueba con un RST, mientras que los puertos
|
||||
abiertos deben ignorar los paquetes en cuestión (véase RFC 794
|
||||
pp 64). El escaneo FIN utiliza un paquete FIN vacÃo (sorpresa)
|
||||
como prueba, mientras que el escaneo Xmas tree activa las flags
|
||||
FIN, URG y PUSH. El escaneo NULL desactiva todas las flags. Por
|
||||
desgracia Microsoft (como de costumbre) decidió ignorar el
|
||||
estándar completamente y hacer las cosas a su manera. Debido a
|
||||
esto, este tipo de escaneo no funcionará con sistemas basados en
|
||||
Windows95/NT. En el lado positivo, esta es una buena manera de
|
||||
distinguir entre las dos plataformas. Si el escaneo encuentra
|
||||
puertos cerrados, probablemente se trate de una máquina UNIX,
|
||||
mientras que todos los puertos abiertos es indicativo de Win-
|
||||
dows. Excepcionalmente, Cisco, BSDI, HP/UX, MVS, y IRIX también
|
||||
envÃan RSTs en vez de desechar el paquete.
|
||||
|
||||
<B>-sP</B> Escaneo ping: A veces mente se necesita saber quervidores en una
|
||||
red se encuentran activos. Nmap puede hacer esto enviando peti-
|
||||
ciones de respuesta ICMP a cada direcci P de la red que se
|
||||
especifica. Aquellos servidores que responden se encuentran
|
||||
activos. Desafortunadamente, algunos sitios web como
|
||||
microsoft.com bloquean este tipo de paquetes. Nmap puede enviar
|
||||
tambi un paquete TCP ack al puerto 80 (por defecto). Si se
|
||||
obtiene por respuesta un RST, esa mina estctiva. Una tercera t
|
||||
ica implica el envde un paquete SYN y la espera de de un RST o
|
||||
un SYN/ACK. Para usuarios no root se usa un mdo connect().
|
||||
<B>-sP</B> Escaneo ping: A veces únicamente se necesita saber qué servi-
|
||||
dores en una red se encuentran activos. Nmap puede hacer esto
|
||||
enviando peticiones de respuesta ICMP a cada dirección IP de la
|
||||
red que se especifica. Aquellos servidores que responden se
|
||||
encuentran activos. Desafortunadamente, algunos sitios web como
|
||||
microsoft.com bloquean este tipo de paquetes. Nmap puede enviar
|
||||
también un paquete TCP ack al puerto 80 (por defecto). Si se
|
||||
obtiene por respuesta un RST, esa máquina está activa. Una ter-
|
||||
cera técnica implica el envÃo de un paquete SYN y la espera de
|
||||
de un RST o un SYN/ACK. Para usuarios no root se usa un método
|
||||
connect().
|
||||
|
||||
Por defecto (para usuarios no root), nmap usa las ticas ICMP y
|
||||
ACK en paralelo. Se puede cambiar la opciB -p descrita made-
|
||||
lante.
|
||||
Por defecto (para usuarios no root), nmap usa las técnicas ICMP
|
||||
y ACK en paralelo. Se puede cambiar la opción <B>-p</B> descrita más
|
||||
adelante.
|
||||
|
||||
Ne que el envio de pings se realiza por defecto de todas maneras
|
||||
y que s ente se escanean aquellos servidores de los que se
|
||||
obtiene respuesta. Use esta opciente en el caso de que desee un
|
||||
ping sweep (barrido ping) <B>sin</B> hacer ningpo de escaneo de puer-
|
||||
tos.
|
||||
Nótese que el envio de pings se realiza por defecto de todas
|
||||
maneras y que sólamente se escanean aquellos servidores de los
|
||||
que se obtiene respuesta. Use esta opción sólamente en el caso
|
||||
de que desee un ping sweep (barrido ping) <B>sin</B> hacer ningún tipo
|
||||
de escaneo de puertos.
|
||||
|
||||
<B>-sU</B> Escaneo Udp: Este mdo se usa para saber quuertos UDP (Protocolo
|
||||
de Datagrama de Usuario, RFC 768) estabiertos en un servidor. La
|
||||
tica consiste en enviar paquetes UCP de 0 bytes a cada puerto de
|
||||
la m ina objetivo. Si se recibe un mensaje ICMP de puerto no
|
||||
alcanzable, entonces el puerto esterrado. De lo contrario, asum-
|
||||
imos que estbierto.
|
||||
<B>-sU</B> Escaneo Udp: Este método se usa para saber qué puertos UDP (Pro-
|
||||
tocolo de Datagrama de Usuario, RFC 768) están abiertos en un
|
||||
servidor. La técnica consiste en enviar paquetes UCP de 0 bytes
|
||||
a cada puerto de la máquina objetivo. Si se recibe un mensaje
|
||||
ICMP de puerto no alcanzable, entonces el puerto está cerrado.
|
||||
De lo contrario, asumimos que está abierto.
|
||||
|
||||
Alguna gente piensa que el escaneo UDP no tiene sentido. Normal-
|
||||
mente les recuerdo el reciente agujero Solaris rcpbind. Puede
|
||||
encontrarse a rcpbind escondido en un puerto UDP no documentado
|
||||
en alggar por encima del 32770. Por lo tanto, no importa que el
|
||||
111 estloqueado por la firewall. Pero, ¿quipuede decir en cual
|
||||
de los mde 30000 puertos altos se encuentra a la escucha el pro-
|
||||
grama? ¡Con un escr UDP se puede! Tenemos tambiel programa de
|
||||
puerta trasera cDc Back Orifice que se oculta en un puerto UDP
|
||||
configurable en las minas Windows, por no mencionar los muchos
|
||||
servicios frecuentemente vulnerables que usan UDP como snmp,
|
||||
tftp, NFS, etc.
|
||||
en algún lugar por encima del 32770. Por lo tanto, no importa
|
||||
que el 111 esté bloqueado por la firewall. Pero, ¿quién puede
|
||||
decir en cual de los más de 30000 puertos altos se encuentra a
|
||||
la escucha el programa? ¡Con un escáner UDP se puede! Tenemos
|
||||
también el programa de puerta trasera cDc Back Orifice que se
|
||||
oculta en un puerto UDP configurable en las máquinas Windows,
|
||||
por no mencionar los muchos servicios frecuentemente vulnerables
|
||||
que usan UDP como snmp, tftp, NFS, etc.
|
||||
|
||||
Por desgracia, el escaneo UDP resulta a veces tremendamente
|
||||
lento debido a que la mayorde los servidores implementan una
|
||||
sugerencia recogida en el RFC 1812 (secci.3.2.8) acerca de la
|
||||
limitacie la frecuencia de mensajes de error ICMP. Por ejemplo,
|
||||
el kernel de Linux (en /ipv4/icmp.h) limita la generacie men-
|
||||
sajes de destino inalcanzable a 80 cada cuatro segundos, con una
|
||||
penalizaci e 1/4 de segundo si se rebasa dicha cantidad. Solaris
|
||||
tiene unos ltes mucho m estrictos (m o menos 2 mensajes por
|
||||
segundo) y por lo tanto lleva mtiempo hacerle un escaneo. <I>nmap</I>
|
||||
detecta este lte de frecuencia y se ralentiza en consecuencia,
|
||||
en vez de desbordar la red con paquetes ins que la mina destino
|
||||
ignorar.Sp Como de costumbre, Microsoft ignorta sugerencia del
|
||||
RFC y no parece que haya previsto ningpo de lte de frecuencia
|
||||
para las minas Windows. Debido a esto resulta posible escanear
|
||||
los 65K puertos de una mina Windows <B>muy</B> rdamente. ¡Woop!
|
||||
lento debido a que la mayorÃa de los servidores implementan una
|
||||
sugerencia recogida en el RFC 1812 (sección 4.3.2.8) acerca de
|
||||
la limitación de la frecuencia de mensajes de error ICMP. Por
|
||||
ejemplo, el kernel de Linux (en /ipv4/icmp.h) limita la gen-
|
||||
eración de mensajes de destino inalcanzable a 80 cada cuatro
|
||||
segundos, con una penalización de 1/4 de segundo si se rebasa
|
||||
dicha cantidad. Solaris tiene unos lÃmites mucho más estrictos
|
||||
(más o menos 2 mensajes por segundo) y por lo tanto lleva más
|
||||
tiempo hacerle un escaneo. <I>nmap</I> detecta este lÃmite de frecuen-
|
||||
cia y se ralentiza en consecuencia, en vez de desbordar la red
|
||||
con paquetes inútiles que la máquina destino ignorará.
|
||||
|
||||
Como de costumbre, Microsoft ignoró esta sugerencia del RFC y no
|
||||
parece que haya previsto ningún tipo de lÃmite de frecuencia
|
||||
para las máquinas Windows. Debido a esto resulta posible
|
||||
escanear los 65K puertos de una máquina Windows <B>muy</B> rápidamente.
|
||||
¡Woop!
|
||||
|
||||
<B>-b</B> <B><ftp</B> <B>relay</B> <B>host></B>
|
||||
Ataque de rebote FTP: Una caracterica "interesante" del proto-
|
||||
colo FTP (FRC 959) es la posibilidad de realizar conexiones ftp
|
||||
tipo "proxy". En otras palabras, ¡me resultarposible conectarme
|
||||
desde malvado.com al servidor ftp de destino.com y pedirle a ese
|
||||
servidor que enviase un archivo a CUALQUIER PARTE de Internet!
|
||||
Aun asesto podrhaber funcionado bien en 1985 cuando se escribi
|
||||
RFC, pero en la Internet actual, no podemos permitir que la
|
||||
gente vaya por ahsaltando servidores ftp y pidioles que escupan
|
||||
sus datos a puntos arbitrarios de Internet. Tal y como escribi
|
||||
obbit* en 1985, este defecto del protocolo "puede usarse para
|
||||
enviar mensajes de correo y noticias cuyo rastro serirtualmente
|
||||
imposible de seguir, machacar servidores en varios sitios web,
|
||||
llenar discos, tratar de saltarse firewalls y , en general,
|
||||
resultar molesto y difl de detectar al mismo tiempo." Nosotros
|
||||
explotaremos este defecto para (sorpresa, sorpresa) escanear
|
||||
puertos TCP desde un servidor ftp "proxy". De este modo nos podr
|
||||
os conectar a un servidor ftp tras una firewall, y luego
|
||||
escanear aquellos puertos que con m probabilidad se encuentren
|
||||
bloqueados (el 139 es uno bueno). Si el servidor ftp permite la
|
||||
lectura y escritura en algrectorio (como por ejemplo /incoming),
|
||||
se pueden enviar datos arbitrarios a puertos que se encuentren
|
||||
abiertos (aunque nmap no realiza esta funcior sismo).
|
||||
Ataque de rebote FTP: Una caracterÃstica "interesante" del pro-
|
||||
tocolo FTP (FRC 959) es la posibilidad de realizar conexiones
|
||||
ftp tipo "proxy". En otras palabras, ¡me resultarÃa posible
|
||||
conectarme desde malvado.com al servidor ftp de destino.com y
|
||||
pedirle a ese servidor que enviase un archivo a CUALQUIER PARTE
|
||||
de Internet! Aun asÃ, esto podrÃa haber funcionado bien en 1985
|
||||
cuando se escribió el RFC, pero en la Internet actual, no pode-
|
||||
mos permitir que la gente vaya por ahà asaltando servidores ftp
|
||||
y pidiéndoles que escupan sus datos a puntos arbitrarios de
|
||||
Internet. Tal y como escribió *Hobbit* en 1985, este defecto del
|
||||
protocolo "puede usarse para enviar mensajes de correo y noti-
|
||||
cias cuyo rastro será virtualmente imposible de seguir, machacar
|
||||
servidores en varios sitios web, llenar discos, tratar de
|
||||
saltarse firewalls y , en general, resultar molesto y difÃcil de
|
||||
detectar al mismo tiempo." Nosotros explotaremos este defecto
|
||||
para (sorpresa, sorpresa) escanear puertos TCP desde un servidor
|
||||
ftp "proxy". De este modo nos podrÃamos conectar a un servidor
|
||||
ftp tras una firewall, y luego escanear aquellos puertos que con
|
||||
más probabilidad se encuentren bloqueados (el 139 es uno bueno).
|
||||
Si el servidor ftp permite la lectura y escritura en algún
|
||||
directorio (como por ejemplo /incoming), se pueden enviar datos
|
||||
arbitrarios a puertos que se encuentren abiertos (aunque nmap no
|
||||
realiza esta función por sà mismo).
|
||||
|
||||
El argumento que se pasa a la opcib’ es el host que se pretende
|
||||
usar como proxy, en notaci RL est ar. El formato es: <I>nom-</I>
|
||||
<I>bre</I><B>_</B><I>de</I><B>_</B><I>usuario:password@servidor:puerto.</I> Todo excepto <I>servidor</I>
|
||||
es opcional. Para determinar quervidores son vulnerables a este
|
||||
ataque, ve mi artlo en <I>Phrack</I> 51. Se encuentra disponible una
|
||||
versi ctualizada en la URL de <I>nmap</I> (http://www.inse-
|
||||
cure.org/nmap).
|
||||
El argumento que se pasa a la opción ’b’ es el host que se pre-
|
||||
tende usar como proxy, en notación URL estándar. El formato es:
|
||||
<I>nombre</I><B>_</B><I>de</I><B>_</B><I>usuario:password@servidor:puerto.</I> Todo excepto <I>servi-</I>
|
||||
<I>dor</I> es opcional. Para determinar qué servidores son vulnerables
|
||||
a este ataque, véase mi artÃculo en <I>Phrack</I> 51. Se encuentra
|
||||
disponible una versión actualizada en la URL de <I>nmap</I>
|
||||
(http://www.insecure.org/nmap).
|
||||
|
||||
<B>Opciones</B> <B>Generales</B>
|
||||
No se requiere ninguna pero algunas de ellas pueden resultar de
|
||||
|
|
@ -205,313 +216,333 @@
|
|||
|
||||
<B>-p0</B> No intenta hacer ping a un servidor antes de escanearlo. Esto
|
||||
permite el escaneo de redes que no permiten que pasen peticiones
|
||||
(o respuestas)de ecos ICMP a travde su firewall. microsoft.com
|
||||
es un ejemplo de una red de este tipo, y, por lo tanto, deber
|
||||
usarse siempre <B>-p0</B> o <B>-PT80</B> al escanear microsoft.com.
|
||||
(o respuestas)de ecos ICMP a través de su firewall.
|
||||
microsoft.com es un ejemplo de una red de este tipo, y, por lo
|
||||
tanto, deberÃa usarse siempre <B>-p0</B> o <B>-PT80</B> al escanear
|
||||
microsoft.com.
|
||||
|
||||
<B>-PT</B> Usa el ping TCP para determinar quervidores estactivos. En vez
|
||||
de enviar paquetes de peticie ecos ICMP y esperar una respuesta,
|
||||
se lanzan paquetes TCP ACK a travde la red de destino (o a una
|
||||
sola mina) y luego se espera a que lleguen las respuestas. Los
|
||||
servidores activos responden con un RST. Esta opciantiene la
|
||||
eficiencia de escanear mente aquellos servidores que se encuen-
|
||||
tran activos y la combina con la posibilidad de escanear
|
||||
redes/servidores que bloquean los paquetes ping. Para los usuar-
|
||||
ios no root se usa connect(). Para establecer el puerto de des-
|
||||
tino de los paquetes de prueba use -PT <n de puerto). El puerto
|
||||
por defecto es el 80, dado que normalmente este puerto no es un
|
||||
puerto filtrado.
|
||||
<B>-PT</B> Usa el ping TCP para determinar qué servidores están activos. En
|
||||
vez de enviar paquetes de petición de ecos ICMP y esperar una
|
||||
respuesta, se lanzan paquetes TCP ACK a través de la red de des-
|
||||
tino (o a una sola máquina) y luego se espera a que lleguen las
|
||||
respuestas. Los servidores activos responden con un RST. Esta
|
||||
opción mantiene la eficiencia de escanear únicamente aquellos
|
||||
servidores que se encuentran activos y la combina con la posi-
|
||||
bilidad de escanear redes/servidores que bloquean los paquetes
|
||||
ping. Para los usuarios no root se usa connect(). Para estable-
|
||||
cer el puerto de destino de los paquetes de prueba use -PT
|
||||
<número de puerto). El puerto por defecto es el 80, dado que
|
||||
normalmente este puerto no es un puerto filtrado.
|
||||
|
||||
<B>-PS</B> Esta opcisa paquetes SYN (peticie conexien vez de los paquetes
|
||||
ACK para usuarios root. Los servidores activos deber responder
|
||||
con un RST (o, en raras ocasiones, un SYN|ACK).
|
||||
<B>-PS</B> Esta opción usa paquetes SYN (petición de conexión) en vez de
|
||||
los paquetes ACK para usuarios root. Los servidores activos
|
||||
deberÃan responder con un RST (o, en raras ocasiones, un
|
||||
SYN|ACK).
|
||||
|
||||
<B>-PI</B> Esta opcisa un paquete ping (petici e eco ICMP) verdadero.
|
||||
Encuentra servidores que estactivos y tambibusca direcciones de
|
||||
broadcast dirigidas a subredes en una red. Se trata de direc-
|
||||
ciones IP alcanzables desde el exterior que env los paquetes IP
|
||||
entrantes a una subred de servidores. Estas direcciones deber
|
||||
eliminarse, si se encontrase alguna, dado que suponen un riesgo
|
||||
elevado ante numerosos ataques de denegacie servicio (el mcorri-
|
||||
ente es Smurf).
|
||||
<B>-PI</B> Esta opción usa un paquete ping (petición de eco ICMP) ver-
|
||||
dadero. Encuentra servidores que están activos y también busca
|
||||
direcciones de broadcast dirigidas a subredes en una red. Se
|
||||
trata de direcciones IP alcanzables desde el exterior que envÃan
|
||||
los paquetes IP entrantes a una subred de servidores. Estas
|
||||
direcciones deberÃan eliminarse, si se encontrase alguna, dado
|
||||
que suponen un riesgo elevado ante numerosos ataques de dene-
|
||||
gación de servicio (el más corriente es Smurf).
|
||||
|
||||
<B>-PB</B> Este es el tipo de ping por defecto. Usa los barridos ACK ( <B>-PT</B>
|
||||
) e ICMP ( <B>-PI</B> ) en paralelo. De este modo se pueden alcanzar
|
||||
firewalls que filtren uno de los dos (pero no ambos).
|
||||
|
||||
<B>-O</B> Esta opci ctiva la detecciemota del sistema operativo por medio
|
||||
de la huella TCP/IP. En otras palabras, usa un pu de ticas para
|
||||
detectar sutilezas en la pila de red subyacente del sistema
|
||||
operativo de los servidores que se escanean. Usa esta informaci
|
||||
ara crear una ’huella’ que luego compara con una base de datos
|
||||
de huellas de sistemas operativos conocidas (el archivo nmap-os-
|
||||
fingerprints) para decidir quipo de sistema se estscaneando.
|
||||
<B>-O</B> Esta opción activa la detección remota del sistema operativo por
|
||||
medio de la huella TCP/IP. En otras palabras, usa un puñado de
|
||||
técnicas para detectar sutilezas en la pila de red subyacente
|
||||
del sistema operativo de los servidores que se escanean. Usa
|
||||
esta información para crear una ’huella’ que luego compara con
|
||||
una base de datos de huellas de sistemas operativos conocidas
|
||||
(el archivo nmap-os-fingerprints) para decidir qué tipo de sis-
|
||||
tema se está escaneando.
|
||||
|
||||
Si encuentra una mina diagnosticada errmente que tenga por lo
|
||||
menos un puerto abierto, me serde gran utilidad que me enviase
|
||||
los detalles en un email (es decir, se encontr versixx de tal
|
||||
cosa y se detectte u otro sistema operativo..). Si encuentra una
|
||||
m ina con al menos un puerto abierto de la cual nmap le informe
|
||||
"sistema operativo desconocido", le estaragradecido si me envi-
|
||||
ase la direcciP junto con el nombre del sistema operativo y el n
|
||||
de su versiSi no me puede enviar la direcci P, una alternativa
|
||||
serejecutar nmap con la opciB -d y enviarme las tres huellas que
|
||||
obtendrcomo resultado junto con el nombre del sistema operativo
|
||||
y el n de versiAl hacer esto, estcontribuyendo a aumentar el n
|
||||
importante de sistemas operativos conocidos por namp y de este
|
||||
modo el programa resultarexacto para todo el mundo.
|
||||
Si encuentra una máquina diagnosticada erróneamente que tenga
|
||||
por lo menos un puerto abierto, me serÃa de gran utilidad que me
|
||||
enviase los detalles en un email (es decir, se encontró la
|
||||
versión xxx de tal cosa y se detectó este u otro sistema opera-
|
||||
tivo..). Si encuentra una máquina con al menos un puerto abierto
|
||||
de la cual nmap le informe "sistema operativo desconocido", le
|
||||
estarÃa agradecido si me enviase la dirección IP junto con el
|
||||
nombre del sistema operativo y el número de su versión. Si no me
|
||||
puede enviar la dirección IP, una alternativa serÃa ejecutar
|
||||
nmap con la opción <B>-d</B> y enviarme las tres huellas que obtendrÃa
|
||||
como resultado junto con el nombre del sistema operativo y el
|
||||
número de versión. Al hacer esto, está contribuyendo a aumentar
|
||||
el número importante de sistemas operativos conocidos por namp y
|
||||
de este modo el programa resultará más exacto para todo el
|
||||
mundo.
|
||||
|
||||
<B>-I</B> Esta opci ctiva el escaneo TCP de identificaciontraria. Tal y
|
||||
como comenta Dave Goldsmith en un correo Bugtrat de 1996, el
|
||||
protocolo ident (rfc 1413) permite la revelaciel nombre del
|
||||
usuario propietario de cualquier proceso conectado vTCP, incluso
|
||||
aunque ese proceso no haya iniciado la conexiDe este modo se
|
||||
puede, por ejemplo, conectar con el puerto http y luego usar
|
||||
identd para descubrir si el servidor estjecutose como root.
|
||||
Esto sse puede hacer con una conexiCP completa con el puerto de
|
||||
destino (o sea, la opcie escaneo -sT). Cuando se usa <B>-I,</B> se
|
||||
consulta al identd del servidor remoto sobre cada uno de los
|
||||
puertos abiertos encontrados en el sistema. Por supuesto, esto
|
||||
no funcionari el servidor en cuestio estjecutando identd.
|
||||
<B>-I</B> Esta opción activa el escaneo TCP de identificación contraria.
|
||||
Tal y como comenta Dave Goldsmith en un correo Bugtrat de 1996,
|
||||
el protocolo ident (rfc 1413) permite la revelación del nombre
|
||||
del usuario propietario de cualquier proceso conectado vÃa TCP,
|
||||
incluso aunque ese proceso no haya iniciado la conexión. De este
|
||||
modo se puede, por ejemplo, conectar con el puerto http y luego
|
||||
usar identd para descubrir si el servidor está ejecutándose como
|
||||
root. Esto sólo se puede hacer con una conexión TCP completa
|
||||
con el puerto de destino (o sea, la opción de escaneo -sT).
|
||||
Cuando se usa <B>-I,</B> se consulta al identd del servidor remoto
|
||||
sobre cada uno de los puertos abiertos encontrados en el sis-
|
||||
tema. Por supuesto, esto no funcionará si el servidor en
|
||||
cuestión no está ejecutando identd.
|
||||
|
||||
<B>-f</B> Esta opciace que el escaneo solicitado de tipo SYN, FIN, XMAS, o
|
||||
NULL use peque paquetes IP fragmentados. La idea consiste en
|
||||
dividir la cabecera TCP en varios paquetes para ponelo mdif l a
|
||||
los filtros de paquetes, sistemas de deteccie intrusi otras
|
||||
inconveniencias por el estilo que tratan de saber lo uno est
|
||||
aciendo. ¡Tenga cuidado con esto! Algunos programas tienen prob-
|
||||
lemas a la hora de manejar estos paquetes tan peque Mi sniffer
|
||||
favorito produjo un error de segmentacinmediatamente despude
|
||||
recibir el primer fragmento de 36 bytes. ¡Despude este viene uno
|
||||
de 24 bytes! Mientras que este mdo no podron filtros de paquetes
|
||||
y firewalls que ponen en cola todos los fragmentos IP (como en
|
||||
el caso de la opciONFIG_IP_ALWAYS_DEFRAG en la configuraciel
|
||||
kernel de Linux), tambies verdad que algunas redes no pueden
|
||||
permitirse el efecto negativo que esta opci ausa sobre su
|
||||
<B>-f</B> Esta opción hace que el escaneo solicitado de tipo SYN, FIN,
|
||||
XMAS, o NULL use pequeños paquetes IP fragmentados. La idea con-
|
||||
siste en dividir la cabecera TCP en varios paquetes para
|
||||
ponérselo más difÃcil a los filtros de paquetes, sistemas de
|
||||
detección de intrusión y otras inconveniencias por el estilo que
|
||||
tratan de saber lo uno está haciendo. ¡Tenga cuidado con esto!
|
||||
Algunos programas tienen problemas a la hora de manejar estos
|
||||
paquetes tan pequeños. Mi sniffer favorito produjo un error de
|
||||
segmentación inmediatamente después de recibir el primer frag-
|
||||
mento de 36 bytes. ¡Después de este viene uno de 24 bytes! Mien-
|
||||
tras que este método no podrá con filtros de paquetes y fire-
|
||||
walls que ponen en cola todos los fragmentos IP (como en el caso
|
||||
de la opción CONFIG_IP_ALWAYS_DEFRAG en la configuración del
|
||||
kernel de Linux), también es verdad que algunas redes no pueden
|
||||
permitirse el efecto negativo que esta opción causa sobre su
|
||||
rendimiento y por lo tanto la dejan desactivada.
|
||||
|
||||
Ne que no he coseguido que esta opciuncione con todos los sis-
|
||||
temas. Funciona bien con mis sistemas Linux, FreeBSD y OpenBSD
|
||||
y algunas personas han informado de tos con otras variantes
|
||||
*NIX.
|
||||
Nótese que no he coseguido que esta opción funcione con todos
|
||||
los sistemas. Funciona bien con mis sistemas Linux, FreeBSD y
|
||||
OpenBSD y algunas personas han informado de éxitos con otras
|
||||
variantes *NIX.
|
||||
|
||||
<B>-v</B> Modo de informaci mpliada. Esta opciesulta muy recomendable y
|
||||
proporciona gran cantidad de informaciobre lo que est ucediendo.
|
||||
Puede usarla dos veces para un efecto mayor. ¡Use <B>-d</B> un par
|
||||
veces si lo que quiere es volverse loco haciendo scroll en su
|
||||
pantalla!
|
||||
<B>-v</B> Modo de información ampliada. Esta opción resulta muy recomend-
|
||||
able y proporciona gran cantidad de información sobre lo que
|
||||
está sucediendo. Puede usarla dos veces para un efecto mayor.
|
||||
¡Use <B>-d</B> un par veces si lo que quiere es volverse loco haciendo
|
||||
scroll en su pantalla!
|
||||
|
||||
<B>-h</B> Esta opci an prica muestra una pantalla de referencia rda sobre
|
||||
las opciones de uso de nmap. Quizhaya notado que esta p na de
|
||||
manual no es precisamente una "referencia rda" :)
|
||||
<B>-h</B> Esta opción tan práctica muestra una pantalla de referencia
|
||||
rápida sobre las opciones de uso de nmap. Quizás haya notado que
|
||||
esta página de manual no es precisamente una "referencia rápida"
|
||||
:)
|
||||
|
||||
<B>-o</B> <B><nombre_de_archivo_de_registro></B>
|
||||
Esta opci uarda los resultados de sus escaneos en forma <B>humana-</B>
|
||||
<B>mente</B> <B>inteligible</B> en el archivo especificado como argumento.
|
||||
|
||||
<B>-m</B> <B><nombre_de_archivo_de_registro></B>
|
||||
Esta opciuarda los resultados de sus escaneos en un formato <B>com-</B>
|
||||
<B>prensible</B> <B>para</B> <B>una</B> <B>mina</B> en el archivo especificado como argu-
|
||||
Esta opción guarda los resultados de sus escaneos en forma
|
||||
<B>humanamente</B> <B>inteligible</B> en el archivo especificado como argu-
|
||||
mento.
|
||||
|
||||
<B>-m</B> <B><nombre_de_archivo_de_registro></B>
|
||||
Esta opción guarda los resultados de sus escaneos en un formato
|
||||
<B>comprensible</B> <B>para</B> <B>una</B> <B>m</B>Ã<B>Ã</B>¡<B>quina</B> en el archivo especificado como
|
||||
argumento.
|
||||
|
||||
<B>-i</B> <B><nombre_de_archivo_de_entrada></B>
|
||||
Lee especificaciones de servidores o redes de destino a partir
|
||||
del archivo especificado en vez de hacerlo de la la de comandos.
|
||||
El archivo debe contener una lista de expresiones de servidores
|
||||
o redes separadas por espacios, tabuladores o nuevas las. Use un
|
||||
gui-) como <I>nombre</I><B>_</B><I>de</I><B>_</B><I>archivo</I><B>_</B><I>de</I><B>_</B><I>entrada</I> si desea que nmap tome
|
||||
las expresiones de servidores de stdin. V e la secci I
|
||||
Especificacie Objetivo para minformaciobre expresiones con las
|
||||
que poder completar este archivo.
|
||||
Lee especificaciones de servidores o redes de destino a partir
|
||||
del archivo especificado en vez de hacerlo de la lÃnea de coman-
|
||||
dos. El archivo debe contener una lista de expresiones de servi-
|
||||
dores o redes separadas por espacios, tabuladores o nuevas
|
||||
lÃneas. Use un guión (-) como <I>nombre</I><B>_</B><I>de</I><B>_</B><I>archivo</I><B>_</B><I>de</I><B>_</B><I>entrada</I> si
|
||||
desea que nmap tome las expresiones de servidores de stdin.
|
||||
Véase la sección <I>EspecificaciÃ</I>³<I>n</I> <I>de</I> <I>Objetivo</I> para más información
|
||||
sobre expresiones con las que poder completar este archivo.
|
||||
|
||||
<B>-p</B> <B><rango</B> <B>de</B> <B>puertos></B>
|
||||
Esta opci etermina los puertos que se quieren especificar. Por
|
||||
ejemplo, ’-p 23’ probarolo el puerto 23 del servidor(es) obje-
|
||||
tivo. ’-p 20-30,139,60000-’ escanea los puertos del 20 al 30, el
|
||||
puerto 139 y todos los puertos por encima de 60000. Por defecto
|
||||
se escanean todos los puertos entre el 1 y el 1024 asomo los que
|
||||
figuran en el archivo /etc/services.
|
||||
Esta opción determina los puertos que se quieren especificar.
|
||||
Por ejemplo, ’-p 23’ probará solo el puerto 23 del servidor(es)
|
||||
objetivo. ’-p 20-30,139,60000-’ escanea los puertos del 20 al
|
||||
30, el puerto 139 y todos los puertos por encima de 60000. Por
|
||||
defecto se escanean todos los puertos entre el 1 y el 1024 asÃ
|
||||
como los que figuran en el archivo /etc/services.
|
||||
|
||||
<B>-F</B> <B>Modo</B> <B>de</B> <B>escaneo</B> <B>rdo.</B>
|
||||
Implica que sse desean escanear aquellos puertos que figuran en
|
||||
/etc/services. Obviamente esto resulta mucho mrdo que escanear
|
||||
cada uno de los 65535 puertos de un servidor.
|
||||
<B>-F</B> <B>Modo</B> <B>de</B> <B>escaneo</B> <B>r</B>Ã<B>Ã</B>¡<B>pido.</B>
|
||||
Implica que sólo se desean escanear aquellos puertos que figuran
|
||||
en /etc/services. Obviamente esto resulta mucho más rápido que
|
||||
escanear cada uno de los 65535 puertos de un servidor.
|
||||
|
||||
<B>-D</B> <B><seo1</B> <B>[,seo2][,ME],...></B>
|
||||
Especifica que se desea efectuar un escaneo con se os, el cual
|
||||
hace que el servidor escaneado piense que la red destino del
|
||||
escaneo estiendo escaneada tambipor el servidor(es) especifica-
|
||||
dos como seos. Assus IDs pueden informar de entre 5 y 10 esca-
|
||||
neos procedentes de direcci IP s, pero no sabrque direcci P les
|
||||
estaba escaneando realmente y c eran seos inocentes.
|
||||
<B>-D</B> <B><se</B>Ã<B>Ã</B>±<B>uelo1</B> <B>[,se</B>Ã<B>Ã</B>±<B>uelo2][,ME],...></B>
|
||||
Especifica que se desea efectuar un escaneo con señuelos, el
|
||||
cual hace que el servidor escaneado piense que la red destino
|
||||
del escaneo está siendo escaneada también por el servidor(es)
|
||||
especificados como señuelos. AsÃ, sus IDs pueden informar de
|
||||
entre 5 y 10 escaneos procedentes de direcciónes IP únicas, pero
|
||||
no sabrán que dirección IP les estaba escaneando realmente y
|
||||
cúales eran señuelos inocentes.
|
||||
|
||||
Separe cada servidor seo con comas, y puede usar opcionalmente
|
||||
’ME’ como seo que representa la posiciue quiere que ocupe su
|
||||
direcci P. Si coloca ’ME’ en la sexta posici superior, es muy
|
||||
poco probable que algunos escres de puertos comunes (como el
|
||||
excelente scanlogd de Solar Designer) lleguen incluso a mostrar
|
||||
su direcciP. Si no se usa ’ME’, nmap le colocar usted en una
|
||||
posicileatoria.
|
||||
Separe cada servidor señuelo con comas, y puede usar opcional-
|
||||
mente ’ME’ como señuelo que representa la posición que quiere
|
||||
que ocupe su dirección IP. Si coloca ’ME’ en la sexta posición o
|
||||
superior, es muy poco probable que algunos escáneres de puertos
|
||||
comunes (como el excelente scanlogd de Solar Designer) lleguen
|
||||
incluso a mostrar su dirección IP. Si no se usa ’ME’, nmap le
|
||||
colocará a usted en una posición aleatoria.
|
||||
|
||||
N e que aquellos servidores usados como seos deben escontrarse
|
||||
activos, o, de lo contrario podr provocar un desbordamiento
|
||||
(flood) SYN en su objetivo. Por otra parte, resultarastante fl
|
||||
saber quervidor estscaneando si mente hay uno activo en la red.
|
||||
Nótese que aquellos servidores usados como señuelos deben escon-
|
||||
trarse activos, o, de lo contrario podrÃa provocar un desbor-
|
||||
damiento (flood) SYN en su objetivo. Por otra parte, resultará
|
||||
bastante fácil saber qué servidor está escaneando si únicamente
|
||||
hay uno activo en la red.
|
||||
|
||||
N e tambi que algunos (ests) "detectores de escres de puertos"
|
||||
opondruna firewall o bien denegarel rutaje a aquellos servidores
|
||||
que intenten escanear sus puertos. De este modo se podrprovocar
|
||||
inadvertidamente que la m ina que se est ntentando escanear
|
||||
perdiese contacto con los servidores usados como seos. Esto podr
|
||||
causarles a los servidores escaneados verdaderos problemas si
|
||||
los servidores seo fuesen, por ejemplo, su gateway a internet o
|
||||
incluso "localhost". Deberusarse esta opcion extremo cuidado. La
|
||||
verdadera moraleja de este asunto es que un detector de escaneos
|
||||
de puertos que aparenten tener intenciones poco amistosas no
|
||||
deberllevar a cabo accilguna contra la mina que aparentemente le
|
||||
estscaneando. ¡Podrno ser mque un seo!
|
||||
Nótese también que algunos (estúpidos) "detectores de escáneres
|
||||
de puertos" opondrán una firewall o bien denegarán el rutaje a
|
||||
aquellos servidores que intenten escanear sus puertos. De este
|
||||
modo se podrÃa provocar inadvertidamente que la máquina que se
|
||||
está intentando escanear perdiese contacto con los servidores
|
||||
usados como señuelos. Esto podrÃa causarles a los servidores
|
||||
escaneados verdaderos problemas si los servidores señuelo fue-
|
||||
sen, por ejemplo, su gateway a internet o incluso "localhost".
|
||||
DeberÃa usarse esta opción con extremo cuidado. La verdadera
|
||||
moraleja de este asunto es que un detector de escaneos de puer-
|
||||
tos que aparenten tener intenciones poco amistosas no deberÃa
|
||||
llevar a cabo acción alguna contra la máquina que aparentemente
|
||||
le está escaneando. ¡PodrÃa no ser más que un señuelo!
|
||||
|
||||
Los seos se usan tanto en el escaneo ping inicial (usando ICMP,
|
||||
SYN, ACK, o lo que sea) como en la fase de escaneo de puertos
|
||||
propiamente dicha. Tambise usan los seos en la fase de detecci
|
||||
emota del sistema operativo ( <B>-O</B> ).
|
||||
Los señuelos se usan tanto en el escaneo ping inicial (usando
|
||||
ICMP, SYN, ACK, o lo que sea) como en la fase de escaneo de
|
||||
puertos propiamente dicha. También se usan los señuelos en la
|
||||
fase de detección remota del sistema operativo ( <B>-O</B> ).
|
||||
|
||||
Vale la pena destacar que el uso de demasiados seos puede ralen-
|
||||
tizar el proceso de escaneo y, potencialmente, hacer que sea
|
||||
menos exacto. Por otra parte, algunos ISPs filtrarlos paquetes
|
||||
manipulados y los desechar aunque muchos (actualmente la mayor
|
||||
no ponen restricciones a este tipo de paquetes.
|
||||
Vale la pena destacar que el uso de demasiados señuelos puede
|
||||
ralentizar el proceso de escaneo y, potencialmente, hacer que
|
||||
sea menos exacto. Por otra parte, algunos ISPs filtrarán los
|
||||
paquetes manipulados y los desecharán, aunque muchos (actual-
|
||||
mente la mayorÃa) no ponen restricciones a este tipo de paque-
|
||||
tes.
|
||||
|
||||
<B>-S</B> <B><DirecciP></B>
|
||||
<B>-S</B> <B><Direcci</B>Ã<B>Ã</B>³<B>n_IP></B>
|
||||
En determinadas circunstancias, es posible que <I>nmap</I> no sea capaz
|
||||
de determinar su (de usted) direcciP de origen ( <I>nmap</I> se lo har
|
||||
aber si este es el caso). En este caso, use -S con su direcciP
|
||||
(del interfaz a travdel cual desea enviar los paquetes).
|
||||
de determinar su (de usted) dirección IP de origen ( <I>nmap</I> se lo
|
||||
hará saber si este es el caso). En este caso, use -S con su
|
||||
dirección IP (del interfaz a través del cual desea enviar los
|
||||
paquetes).
|
||||
|
||||
Otro posible uso de esta opcis el de manipular el escaneo para
|
||||
hacer creer a los servidores de destino que <B>alguien</B> <B>mles</B> <B>est</B>
|
||||
<B>scaneando.</B> <B>¡Imagse</B> <B>a</B> <B>una</B> <B>compaescaneada</B> <B>repetidamente</B> <B>por</B> <B>una</B>
|
||||
comparival! Esta no es la funciara la que se ha dise esta opcini
|
||||
su propo principal). Simplemente pienso que revela una posibili-
|
||||
dad que la gente debertener en cuenta antes de acusar a los dem
|
||||
de escanear sus puertos. La opciB -e ser ecesaria en general
|
||||
para este tipo de uso.
|
||||
Otro posible uso de esta opción es el de manipular el escaneo
|
||||
para hacer creer a los servidores de destino que <B>alguien</B> <B>m</B>Ã<B>Ã</B>¡<B>s</B> les
|
||||
está escaneando. ¡ImagÃnese a una compañÃa escaneada repetida-
|
||||
mente por una compañÃa rival! Esta no es la función para la que
|
||||
se ha diseñado esta opción (ni su propósito principal). Simple-
|
||||
mente pienso que revela una posibilidad que la gente deberÃa
|
||||
tener en cuenta antes de acusar a los demás de escanear sus
|
||||
puertos. La opción <B>-e</B> será necesaria en general para este tipo
|
||||
de uso.
|
||||
|
||||
<B>-e</B> <B><interfaz></B>
|
||||
Le dice a nmap qunterfaz ha de usar para enviar y recibir paque-
|
||||
tes. El programa deberdetectar esto por sismo, pero le informari
|
||||
no es as.TP <B>-g</B> <B><n_de_puerto></B> Establece el n de puerto de origen
|
||||
a usar en los escaneos. Muchas instalaciones de firewalls y fil-
|
||||
tros de paquetes inocentes hacen una excepcin sus reglas para
|
||||
permitir que las atraviesen y establezcan una conexiaquetes DNS
|
||||
(53) o FTP-DATA (20). Evidentemente esto contraviene completa-
|
||||
mente las ventajas en materia de seguridad que comporta una
|
||||
firewall dado que los intrusos pueden enmascararse como DNS o
|
||||
FTP con una simple modificaci e su puerto de origen. Por
|
||||
supuesto, deberprobarse primero con el puerto 53 para un escaneo
|
||||
UDP y los escaneos TCP deber probar el 20 antes del 53.
|
||||
Le dice a nmap qué interfaz ha de usar para enviar y recibir
|
||||
paquetes. El programa deberÃa detectar esto por sà mismo, pero
|
||||
le informará si no es asÃ.
|
||||
|
||||
Ne que el uso de esta opcienaliza levemente el rendimiento del
|
||||
escaneo, porque a veces se almacena informacitil en el n de
|
||||
puerto de origen.
|
||||
<B>-g</B> <B><n</B>Ã<B>Ã</B>º<B>mero_de_puerto></B>
|
||||
Establece el número de puerto de origen a usar en los escaneos.
|
||||
Muchas instalaciones de firewalls y filtros de paquetes
|
||||
inocentes hacen una excepción en sus reglas para permitir que
|
||||
las atraviesen y establezcan una conexión paquetes DNS (53) o
|
||||
FTP-DATA (20). Evidentemente esto contraviene completamente las
|
||||
ventajas en materia de seguridad que comporta una firewall dado
|
||||
que los intrusos pueden enmascararse como DNS o FTP con una sim-
|
||||
ple modificación de su puerto de origen. Por supuesto, deberÃa
|
||||
probarse primero con el puerto 53 para un escaneo UDP y los
|
||||
escaneos TCP deberÃan probar el 20 antes del 53.
|
||||
|
||||
Nótese que el uso de esta opción penaliza levemente el
|
||||
rendimiento del escaneo, porque a veces se almacena información
|
||||
útil en el número de puerto de origen.
|
||||
|
||||
<B>-M</B> <B><max</B> <B>sockets></B>
|
||||
Establece el n mmo de sockets que se usar en paralelo para un
|
||||
escaneo TCP connect() (escaneo por defecto). Resulta a la hora
|
||||
de ralentizar ligeramente el proceso de escaneo con el fin de
|
||||
evitar que la mina de destino se cuelgue. Otra manera de hacerlo
|
||||
es usar -sS, que normalmente les resulta mfl de asumir a las m
|
||||
inas de destino.
|
||||
Establece el número máximo de sockets que se usarán en paralelo
|
||||
para un escaneo TCP connect() (escaneo por defecto). Resulta
|
||||
útil a la hora de ralentizar ligeramente el proceso de escaneo
|
||||
con el fin de evitar que la máquina de destino se cuelgue. Otra
|
||||
manera de hacerlo es usar -sS, que normalmente les resulta más
|
||||
fácil de asumir a las máquinas de destino.
|
||||
|
||||
<B>Especificacie</B> <B>Objetivo</B>
|
||||
Cualquier cosa que no es una opcio el argumento de una opcien
|
||||
namp se trata como una especificacie servidor de destino. El
|
||||
caso m simple consiste en especificar servidores aislados o
|
||||
direcciones IP en la la de comandos. Si pretende escanear una
|
||||
subred de direcciones IP, entonces se puede ar <B>’/mask’</B> a la
|
||||
direcciP o al nombre del servidor. <B>mask</B> debe estar entre 0
|
||||
(escanea toda Internet) y 32 (escanea mente el servidor especi-
|
||||
ficado). Use /24 para escanear una direccie clase ’C’ y /16 para
|
||||
la clase ’B’.
|
||||
<B>Especificaci</B>Ã<B>Ã</B>³<B>n</B> <B>de</B> <B>Objetivo</B>
|
||||
Cualquier cosa que no es una opción (o el argumento de una
|
||||
opción) en namp se trata como una especificación de servidor de
|
||||
destino. El caso más simple consiste en especificar servidores
|
||||
aislados o direcciones IP en la lÃnea de comandos. Si pretende
|
||||
escanear una subred de direcciones IP, entonces se puede añadir
|
||||
â€<B>â</B>€™<B>/mask</B>â€<B>â</B>€™ a la dirección IP o al nombre del servidor. <B>mask</B> debe
|
||||
estar entre 0 (escanea toda Internet) y 32 (escanea únicamente
|
||||
el servidor especificado). Use /24 para escanear una dirección
|
||||
de clase ’C’ y /16 para la clase ’B’.
|
||||
|
||||
Nmap dispone tambi de una notaciucho mpotente que permite la
|
||||
especificacie direcciones IP usando listas/rangos para cada ele-
|
||||
mento. De este modo, se puede escanear la red de clase ’B’ com-
|
||||
pleta 128.210.*.* especificando ’128.210.*.*’ o
|
||||
’128.210.0-255.0-255’ o incluso notacie mara: ’128.210.0.0/16’.
|
||||
Todas ellas son equivalentes. Si se usan asteriscos (’*’), ha de
|
||||
tenerse en cuenta que la mayorde los shells requieren que se
|
||||
salga de ellos con caracteres / o que se les proteja con comil-
|
||||
las.
|
||||
Nmap dispone también de una notación mucho más potente que per-
|
||||
mite la especificación de direcciones IP usando listas/rangos
|
||||
para cada elemento. De este modo, se puede escanear la red de
|
||||
clase ’B’ completa 128.210.*.* especificando ’128.210.*.*’ o
|
||||
’128.210.0-255.0-255’ o incluso notación de máscara:
|
||||
’128.210.0.0/16’. Todas ellas son equivalentes. Si se usan
|
||||
asteriscos (’*’), ha de tenerse en cuenta que la mayorÃa de los
|
||||
shells requieren que se salga de ellos con caracteres / o que se
|
||||
les proteja con comillas.
|
||||
|
||||
Otra posibilidad interesante consiste en dividir Internet en el
|
||||
otro sentido. En vez de escanear todos los servidores en una
|
||||
clase ’B’, se puede escanear ’*.*.5.6-7’ para escanear todas las
|
||||
direcciones IP terminadas en .5.6 o .5.7 Escoja sus propios n s.
|
||||
Para m informaciobre la especificacie servidores a escanear, ve
|
||||
la secciI ejemplos a continuaci
|
||||
direcciones IP terminadas en .5.6 o .5.7 Escoja sus propios
|
||||
números. Para más información sobre la especificación de servi-
|
||||
dores a escanear, véase la sección <I>ejemplos</I> a continuación.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>EJEMPLOS</H2><PRE>
|
||||
A continuacie muestran algunos ejemplos del uso de nmap que abarcan
|
||||
desde los usos mnormales y frecuentes a los mcomplejos o incluso esot
|
||||
cos. Ne que se han incluido direciones IP y nombres de dominio reales
|
||||
para hacer las cosas m concretas. Usted debersustituirlos por ns y
|
||||
direcciones de su <B>propia</B> <B>red.</B> No creo que escanear otras redes sea
|
||||
ilegal; ni se deber considerar los escaneos de puertos como ataques. He
|
||||
escaneado cientos de miles de minas y tan she recibido una queja. Pero
|
||||
no soy abogado y es posible que los intentos de <I>nmap</I> lleguen a molestar
|
||||
a alguna gente. Obtenga primero el permiso para hacerlo o hlo bajo su
|
||||
propia responsabilidad.
|
||||
A continuación se muestran algunos ejemplos del uso de nmap que abarcan
|
||||
desde los usos más normales y frecuentes a los más complejos o incluso
|
||||
esotéricos. Nótese que se han incluido direciones IP y nombres de
|
||||
dominio reales para hacer las cosas más concretas. Usted deberÃa susti-
|
||||
tuirlos por números y direcciones de su <B>propia</B> <B>red.</B> No creo que
|
||||
escanear otras redes sea ilegal; ni se deberÃan considerar los escaneos
|
||||
de puertos como ataques. He escaneado cientos de miles de máquinas y
|
||||
tan sólo he recibido una queja. Pero no soy abogado y es posible que
|
||||
los intentos de <I>nmap</I> lleguen a molestar a alguna gente. Obtenga primero
|
||||
el permiso para hacerlo o hágalo bajo su propia responsabilidad.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>objetivo.ejemplo.com</B>
|
||||
|
||||
Esta opci scanea todos los puertos TCP reservados en la mina obje-
|
||||
tivo.ejemplo.com. La -v implica la activaciel modo de informacimpliada.
|
||||
Esta opción escanea todos los puertos TCP reservados en la máquina
|
||||
objetivo.ejemplo.com. La -v implica la activación del modo de infor-
|
||||
mación ampliada.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sS</B> <B>-O</B> <B>objetivo.ejemplo.com/24</B>
|
||||
|
||||
Lanza un escaneo SYN oculto contra cada una de las minas activas de las
|
||||
255 minas de la classe ’C’ donde se aloja objetivo.ejemplo.com. Tambi
|
||||
trata de determinar el sistema operativo usado en cada una de las minas
|
||||
activas. Este escaneo requiere privilegios de roor a causa del escaneo
|
||||
SYN y la detecciel sistema operativo.
|
||||
Lanza un escaneo SYN oculto contra cada una de las máquinas activas de
|
||||
las 255 máquinas de la classe ’C’ donde se aloja objetivo.ejemplo.com.
|
||||
También trata de determinar el sistema operativo usado en cada una de
|
||||
las máquinas activas. Este escaneo requiere privilegios de roor a
|
||||
causa del escaneo SYN y la detección del sistema operativo.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sX</B> <B>-p</B> <B>22,53,110,143</B> <B>128.210.*.1-127</B>
|
||||
|
||||
Envun escaneo Xmas tree a la primera mitad de cada una de las 255 posi-
|
||||
bles subredes de 8 bits en el espacio de direcciones clase ’B’ 128.210
|
||||
. Se trata de comprobar si los sistemas ejecutan sshd, DNS, pop3d,
|
||||
imapd o el puerto 4564. Ne que el escaneo Xmas no funciona contra
|
||||
servidores ejecutando cualquier sistema operativo de Microsoft debido a
|
||||
una pila TCP deficiente. Lo mismo se aplica a los sistemas CISCO, IRIX,
|
||||
HP/UX, y BSDI.
|
||||
EnvÃa un escaneo Xmas tree a la primera mitad de cada una de las 255
|
||||
posibles subredes de 8 bits en el espacio de direcciones clase ’B’
|
||||
128.210 . Se trata de comprobar si los sistemas ejecutan sshd, DNS,
|
||||
pop3d, imapd o el puerto 4564. Nótese que el escaneo Xmas no funciona
|
||||
contra servidores ejecutando cualquier sistema operativo de Microsoft
|
||||
debido a una pila TCP deficiente. Lo mismo se aplica a los sistemas
|
||||
CISCO, IRIX, HP/UX, y BSDI.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>-p</B> <B>80</B> <B>’*.*.2.3-5’</B>
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>-p</B> <B>80</B> â€<B>â</B>€™<B>*.*.2.3-5</B>â€<B>â</B>€™
|
||||
|
||||
En vez de centrarse en un rango especco de direcciones IP, resulta a
|
||||
veces interesante dividir Internet en porciones y escanear una peque
|
||||
uestra de cada porciEste comando encuentra todos los servidores web en
|
||||
minas cuyas direcciones IP terminen en .2.3, .2.4, o .2.5 . Si usted es
|
||||
root podrar tambi-sS. Tambiencontrarinas mucho minteresantes si empieza
|
||||
en 127. asue es posible que desee usar ’127-222’ en vez de el primer
|
||||
asterisco dado que esa secci iene una densidad mucho mayor de minas
|
||||
interesantes (IMHO).
|
||||
En vez de centrarse en un rango especÃfico de direcciones IP, resulta a
|
||||
veces interesante dividir Internet en porciones y escanear una pequeña
|
||||
muestra de cada porción. Este comando encuentra todos los servidores
|
||||
web en máquinas cuyas direcciones IP terminen en .2.3, .2.4, o .2.5 .
|
||||
Si usted es root podrÃa añadir también -sS. También encontrará máquinas
|
||||
mucho más interesantes si empieza en 127. asà que es posible que desee
|
||||
usar ’127-222’ en vez de el primer asterisco dado que esa sección tiene
|
||||
una densidad mucho mayor de máquinas interesantes (IMHO).
|
||||
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>compacom</B> <B>|</B> <B>cut</B> <B>’-d</B> <B>’</B> <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-i</B> <B>-</B>
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>compa</B>Ã<B>Ã</B>±Ã<B>Ã</B><B>a.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> â€<B>â</B>€™<B>-d</B> â€<B>â</B>€™ <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-i</B> <B>-</B>
|
||||
|
||||
Hace una transferencia de DNS de zona para descubrir los servidores en
|
||||
compa com y luego pasar las direcciones IP a <I>nmap.</I> Los comandos arriba
|
||||
indicados son para mi sistema Linux. Es posible que se necesiten coman-
|
||||
dos/opciones diferentes para otros sistemas operativos.
|
||||
compañÃa.com y luego pasar las direcciones IP a <I>nmap.</I> Los comandos
|
||||
arriba indicados son para mi sistema Linux. Es posible que se necesiten
|
||||
comandos/opciones diferentes para otros sistemas operativos.
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>BUGS</H2><PRE>
|
||||
¿Bugs? ¿Quugs? Por favor, enve cualquier bug que descubra. Los parches
|
||||
tampoco estar mal :) Recuerde enviar tambinuevas huellas de sistemas
|
||||
operativos para que podamos ampliar nuestra base de datos.
|
||||
¿Bugs? ¿Qué bugs? Por favor, envÃeme cualquier bug que descubra. Los
|
||||
parches tampoco estarÃan mal :) Recuerde enviar también nuevas huellas
|
||||
de sistemas operativos para que podamos ampliar nuestra base de datos.
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
|
|
@ -520,21 +551,22 @@
|
|||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>DISTRIBUCI</H2><PRE>
|
||||
La a versie <I>nmap</I> se puede obtener en <I>http://www.insecure.org/nmap</I>
|
||||
<H2>DISTRIBUCIÃÓN</H2><PRE>
|
||||
La última versión de <I>nmap</I> se puede obtener en <I>http://www.inse-</I>
|
||||
<I>cure.org/nmap</I>
|
||||
|
||||
<I>nmap</I> es (C) 1997,1998 de Fyodor (fyodor@insecure.org, fyodor@inse-
|
||||
cure.org)
|
||||
|
||||
Este programa es software libre; puede redistribuirse y/o modificarse
|
||||
bajo los tinos de la Licencia Pa General GNU tal y como la publica la
|
||||
Fundacie Software Libre; Versi.
|
||||
bajo los términos de la Licencia Pública General GNU tal y como la pub-
|
||||
lica la Fundación de Software Libre; Versión 2.
|
||||
|
||||
Este programa se distribuye con la esperanza de que pueda resultar de
|
||||
utilidad, pero SIN NING TIPO DE GARANT; sin tan siquiera la garante ser
|
||||
apto para su COMECIALIZACI o ADECUADO PARA UN PROPITO EN PARTICULAR. Ve
|
||||
la Licencia Pa General GNU para mdetalles (estn el archivo COPYING de
|
||||
la distribucie <I>nmap</I> ).
|
||||
utilidad, pero SIN NINGÚN TIPO DE GARANTÃ<54>A; sin tan siquiera la
|
||||
garantÃa e ser apto para su COMECIALIZACIÓN o ADECUADO PARA UN
|
||||
PROPÓSITO EN PARTICULAR. Véase la Licencia Pública General GNU para más
|
||||
detalles (está en el archivo COPYING de la distribución de <I>nmap</I> ).
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
|
|
|||
File diff suppressed because it is too large
Load diff
File diff suppressed because it is too large
Load diff
|
|
@ -7,6 +7,9 @@
|
|||
<HR>
|
||||
<PRE>
|
||||
<!-- Manpage converted by man2html 3.0.1 -->
|
||||
XXX
|
||||
XXX WARNING: old character encoding and/or character set
|
||||
XXX
|
||||
<B>NMAP(1)</B> <B>NMAP(1)</B>
|
||||
|
||||
|
||||
|
|
@ -14,312 +17,363 @@
|
|||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>PAVADINIMAS</H2><PRE>
|
||||
nmap - tinklo tyrinmo nkis bei saugumo skeneris
|
||||
nmap - tinklo tyrinëjimo árankis bei saugumo skeneris
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>SINTAKS.B nmap</H2><PRE>
|
||||
[skanavimo tipas(ai)] [opcijos] <hostas/tinklas #1 ... #n>
|
||||
<H2>SINTAKSÃË</H2><PRE>
|
||||
<B>nmap</B> [skanavimo tipas(ai)] [opcijos] <hostas/tinklas #1 ... #n>
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>APIBINIMAS</H2><PRE>
|
||||
<I>nmap'as</I> yra sukurtas tam, kad leistteministratoriams bei smalsiems
|
||||
individams skanuoti didelius tinklus, siekiant nustatyti kokie hostai
|
||||
yra veikiantys ir kokias paslaugas jie si.I nmap'as turi be galo daug
|
||||
skanavimo technologiji: UDP, TCP connect(), TCP SYN (pusiau atviras),
|
||||
ftp proxy (bounce ataka), Reverse-ident, ICMP(ping sweep), FIN, ACK
|
||||
sweep, Xmas Tree, SYN sweep, bei Null skan'as. <I>Skanavimo</I> <I>Tipai</I> sekci-
|
||||
joje rasite apie tai smulkesninformacijos. nmap'as taip pat turi nema
|
||||
savybikip nutolusio kompiuterio (toliau vadinamo 'remote') (O)peracin
|
||||
(S)istemos nustatymas per TCP/IP fingerprintinima, stealth (vogtinis)
|
||||
skanavimas, dinaminpauz ir retransimisijos skai vimai, lygiagretusis
|
||||
skanavimas , nepasiekiamt'tatymas skanuojant lygiagre skanavimo metodu,
|
||||
decoy skanavimas, filtruojamttatymas, tiesioginis RPC skanavimas, frag-
|
||||
mentinis skanavimas, bei labai lankstus taikinio ir portodymas.
|
||||
<H2>APIBÃÛDINIMAS</H2><PRE>
|
||||
<I>nmapâ</I>€™<I>as</I> yra sukurtas tam, kad leistø sistemø administratoriams bei
|
||||
smalsiems individams skanuoti didelius tinklus, siekiant nustatyti
|
||||
kokie hostai yra veikiantys ir kokias paslaugas jie siûlo. <I>nmapâ</I>€™<I>as</I>
|
||||
turi be galo daug skanavimo technologijø, tai: UDP, TCP connect(), TCP
|
||||
SYN (pusiau atviras), ftp proxy (bounce ataka), Reverse-ident,
|
||||
ICMP(ping sweep), FIN, ACK sweep, Xmas Tree, SYN sweep, bei Null
|
||||
skan’as. <I>Skanavimo</I> <I>Tipai</I> sekcijoje rasite apie tai smulkesnës informa-
|
||||
cijos. nmap’as taip pat turi nemaþai paþangiø savybiø, tokiø kaip
|
||||
nutolusio kompiuterio (toliau vadinamo ’remote’) (O)peracinës (S)iste-
|
||||
mos nustatymas per TCP/IP fingerprintinima, stealth (vogtinis) skanav-
|
||||
imas, dinaminës pauzës ir retransimisijos skaièiavimai, lygiagretusis
|
||||
skanavimas , nepasiekiamø host’ø nustatymas skanuojant lygiagreèiu
|
||||
skanavimo metodu, decoy skanavimas, filtruojamø portø nustatymas,
|
||||
tiesioginis RPC skanavimas, fragmentinis skanavimas, bei labai lankstus
|
||||
taikinio ir portø nurodymas.
|
||||
|
||||
nmap'o autorius stengiasi kaip galima daugiau irip'o galimybieikti ne
|
||||
tik root vartotojui, bet ir paprastam sistemos vartotojui, deja daug s
|
||||
kritini temos branduolio (kernel) interfeis ki p "raw socket'ai")
|
||||
reikalauja root'o privilegijdnmap'as tur b audojamas root'u kai tik
|
||||
noma.
|
||||
nmap’o autorius stengiasi kaip galima daugiau ávairiø nmap’o galimybiø
|
||||
suteikti ne tik root vartotojui, bet ir paprastam sistemos vartotojui,
|
||||
deja daugëlis kritiniø sistemos branduolio (kernel) interfeisø (tokiø
|
||||
kaip "raw socket’ai") reikalauja root’o privilegijø, todël nmap’as
|
||||
turëtø bûti naudojamas root’u kai tik ámanoma.
|
||||
|
||||
nmap'o naudojimo rezultatas daiai baprasusias smitstnuojamoje maje(se).
|
||||
Nmap'as visada parodo kokiaslaugservice) teikia portas, jo numer b bei
|
||||
protokol B nusako vienas iijopen", "filtered", "unfiltered". "open"
|
||||
(atviras) rei, kad taikinys leis prisijungti prie porto. "filtered"
|
||||
(filtruojamas) rei , kad firewall'as (ugnies siena), filtras ar dar ka
|
||||
mus nkis dengia portdto nmap'as tiklsiai negali nustatyti ar portas
|
||||
atviras. "unfiltered" (nefiltruojamas) parodo, kad portas yra tikrai
|
||||
"closed" (uas) ir nera dengiamas jokio firewall'o/filtro. Nefiltruoja-
|
||||
mas portas yra gan astas atvs ir yra rodomas tik tuo atveju, kai dau-
|
||||
guma ianuott filtruojami.
|
||||
nmap’o naudojimo rezultatas daþniausiai bûna paprasèiausias sà raðas
|
||||
ádomiø portø, rastø skanuojamoje maðinoje(se). Nmap’as visada parodo
|
||||
kokià paslaugà (service) teikia portas, jo numerá, bûsenà bei pro-
|
||||
tokolà . Bûsanà nusako vienas ið trijø þodþiø: "open", "filtered",
|
||||
"unfiltered". "open" (atviras) reiðkia, kad taikinys leis prisijungti
|
||||
prie ðito porto. "filtered" (filtruojamas) reiðkia, kad firewall’as
|
||||
(ugnies siena), filtras ar dar kaþkoks ádomus árankis dengia portà , dël
|
||||
to nmap’as tiklsiai negali nustatyti ar portas atviras. "unfiltered"
|
||||
(nefiltruojamas) parodo, kad portas yra tikrai "closed" (uþdarytas) ir
|
||||
nera dengiamas jokio firewall’o/filtro. Nefiltruojamas portas yra gan
|
||||
áprastas atvëjis ir yra rodomas tik tuo atveju, kai dauguma ið skanuotø
|
||||
portø yra filtruojami.
|
||||
|
||||
Priklausomai nuo to, kokios opcijos naudojamos, nmap'as taip pat gali
|
||||
parodyti ir nutolusio kompiuterio: (O)peracinS)istemTCP susekamumvarto-
|
||||
toju vardus, kuriems priklauso tam tikri procesai, DNS vardus ir dar
|
||||
vienit.SH OPCIJOS Prasmingos opcijos visos gali bas kartu (t.y. vienoje
|
||||
eilut). <I>nmap'as</I> stengsis pasakyti, kokias klaidas esate padar ai jei
|
||||
esate :).
|
||||
Priklausomai nuo to, kokios opcijos naudojamos, nmap’as taip pat gali
|
||||
parodyti ir nutolusio kompiuterio: (O)peracinæ (S)istemà , TCP suseka-
|
||||
mumà , vartotoju vardus, kuriems priklauso tam tikri procesai, DNS var-
|
||||
dus ir dar vienà kità .
|
||||
|
||||
Jei esate nekantrus, galite ito elti ekcijI pavyzdale dokumento, kur
|
||||
gan aii parodo naudojimTaip pat galite paleisti <B>nmap</B> <B>-h</B> ir pamatysite
|
||||
pagrindines opcijas, su trumpais aprais.
|
||||
|
||||
<B>SKANAVIMTIPAI</B>
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>OPCIJOS</H2><PRE>
|
||||
Prasmingos opcijos visos gali bûti raðomos kartu (t.y. vienoje
|
||||
eilutëje). <I>nmapâ</I>€™<I>as</I> stengsis pasakyti, kokias klaidas esate padaræ
|
||||
(aiðku jei esate :).
|
||||
|
||||
<B>-sT</B> papras usias TCP connect() skanavimas. Jndote prisijungti prie
|
||||
kiekvieno porto il Jei portas klausosi, nmap'as prisijungia prie
|
||||
jo, taigi jei host'as logina, jis matys, kad bandote jungtis. s
|
||||
metodas yra tiksliausias, bet rekomenduo u j audoti tik tuo
|
||||
atveju, jei skanuojate savo ar draugo kompiutert.y. tokdkurio v
|
||||
au tikrai nesusilauksite nemalonum P <B>-sS</B> TCP SYN skanavimas,
|
||||
kitaip dar da adinamas kaip "pusiau-atviras" skanavimas, nes n
|
||||
padaromas TCP prisijungimas. J pras usiai nusiun te TCP SYN
|
||||
paketukaip kad normas prisijungti ir laukiate atsakymo. Pakanka-
|
||||
mai neblogas metodas, bet jei yra filtruojamtz. pastatytas fire-
|
||||
wall'as) ir host kompiuteris juos logina, - b pastebs.
|
||||
Jei esate nekantrus, galite iðkarto ðoktelti á sekcijà <I>pavyzdÃ</I>¾<I>iai</I> gale
|
||||
dokumento, kur gan aiðkiai parodo naudojimà . Taip pat galite paleisti
|
||||
<B>nmap</B> <B>-h</B> ir pamatysite pagrindines opcijas, su trumpais apraðymais.
|
||||
|
||||
<B>SKANAVIM</B>Ã<B>Ã</B>˜ <B>TIPAI</B>
|
||||
|
||||
<B>-sT</B> paprasèiausias TCP connect() skanavimas. Jûs bandote prisijungti
|
||||
prie kiekvieno porto ið eilës. Jei portas klausosi, nmap’as
|
||||
prisijungia prie jo, taigi jei host’as logina, jis matys, kad
|
||||
bandote jungtis. Ã<>is metodas yra tiksliausias, bet
|
||||
rekomenduoèiau já naudoti tik tuo atveju, jei skanuojate savo ar
|
||||
draugo kompiuterá, t.y. toká, dël kurio vëliau tikrai nesusi-
|
||||
lauksite nemalonumø.
|
||||
|
||||
<B>-sS</B> TCP SYN skanavimas, kitaip dar daþnai vadinamas kaip "pusiau-
|
||||
atviras" skanavimas, nes nëra padaromas TCP prisijungimas. Jûs
|
||||
paprasèiausiai nusiunèiate TCP SYN paketukà kaip kad norëdamas
|
||||
prisijungti ir laukiate atsakymo. Pakankamai neblogas metodas,
|
||||
bet jei yra filtruojamø portø (pvz. pastatytas firewall’as) ir
|
||||
host kompiuteris juos logina, - bûsite pastebëtas.
|
||||
|
||||
<B>-sF</B> <B>-sX</B> <B>-sN</B>
|
||||
Stealth FIN, Xmas Tree bei Null skanavimo re Tai yra tiek
|
||||
saugesni skanavimo bnei TCP SYN (pastebimumo atu), bet deja nei
|
||||
vienas i neveikia M$ sistemoms. Itos pus tai nebloga priemon
|
||||
kurios pagalba galima nustatyti ar tai M$ sistema ar ne, t.y.
|
||||
jei -sF -sX arba -sN parodo, kad visi portai ui, o -sS rodo
|
||||
kelis atvirus portus, taikinys greiusiai windows dt.TP <B>-sP</B> Tai
|
||||
papras usias ping'as, kuris parodo kurie hostai tinkle yra gyvi.
|
||||
Atliekama paprasusiai siunnt ICMP echo pra (request). Deja kai
|
||||
kurie saitai (kaip mail.takas.lt) blokuoja pras. Kad ikro tik-
|
||||
inti, ar hostas negyvas, nmap'as nusiun ir TCP ack paketuk 80
|
||||
(standarti ) portJei gauname atgal RST, rei hostas gyvas. Pagal
|
||||
standartr00t'ui) nmap'as naudoja abu ICMP bei ACK metodus.
|
||||
Pakankamai efektyvu, nes vienu metu galite patikrinti #n hostP
|
||||
<B>-sU</B> UDP skanavimas. Naudojamas tam, kad nustatyti kokie UDP
|
||||
(User Datagram Protocol, RFC 768) portai yra atviri.
|
||||
Stealth FIN, Xmas Tree bei Null skanavimo reþimai. Tai yra ðiek
|
||||
tiek saugesni skanavimo bûdai nei TCP SYN (pastebimumo atþvil-
|
||||
giu), bet deja nei vienas ið jø neveikia M$ sistemoms. Ið kitos
|
||||
pusës, tai nebloga priemonë, kurios pagalba galima nustatyti ar
|
||||
tai M$ sistema ar ne, t.y. jei -sF -sX arba -sN parodo, kad visi
|
||||
portai uþdaryti, o -sS rodo kelis atvirus portus, taikinys
|
||||
greièiausiai windows dëþutë.
|
||||
|
||||
Kai kurie mano, kad UDP skanavimas yra beprasmi, bet jrisiminti
|
||||
verta vien dvienos Solaris rcpbind skyl Taip pat yra cDc Back
|
||||
Orifice trojanas, kuris atsidaro UDP portnt window'sila tik, kad
|
||||
UDP skanavimas kartais gali trukti labai ilgai.
|
||||
<B>-sP</B> Tai paprasèiausias ping’as, kuris parodo kurie hostai tinkle yra
|
||||
gyvi. Atliekama paprasèiausiai siunèiant ICMP echo praðymÃ
|
||||
(request). Deja kai kurie saitai (kaip mail.takas.lt) blokuoja
|
||||
praðymus. Kad ið tikro ásitikinti, ar hostas negyvas, nmap’as
|
||||
nusiunèia ir TCP ack paketukà á 80 (standartiðkai) portà . Jei
|
||||
gauname atgal RST, reiðkia hostas gyvas. Pagal standartÃ
|
||||
(r00t’ui) nmap’as naudoja abu ICMP bei ACK metodus. Pakankamai
|
||||
efektyvu, nes vienu metu galite patikrinti #n hostø.
|
||||
|
||||
<B>-SO</B> IP protokolo skanavimas. s metodas yra naudojamas tam, kad nus-
|
||||
tatyti kokius protokolus naudoja j aikinys. Technika labai
|
||||
paprasta: siunmi IP paketai be jokio protokolo header'io isus
|
||||
nurodytus protokolus. Jeigu pvz gauname "ICMP protocol unreachi-
|
||||
ble" (ICMP protoklolas nepasiekiamas) atsakymvadinasi protokolas
|
||||
nenaudojamas, prieu atveju skaitoma, kad jis atviras.
|
||||
<B>-sU</B> UDP skanavimas. Naudojamas tam, kad nustatyti kokie UDP (User
|
||||
Datagram Protocol, RFC 768) portai yra atviri.
|
||||
|
||||
<B>-sA</B> ACK skanavimas: s metodas paprastai yra naudojamas tam, kad iiti
|
||||
firewall'nies sinisykles. Jis gali pad nustatyti ar firewall'as
|
||||
tikras, ar paprasusias pakettras, blokuojantis aukians SYN pake-
|
||||
tukus.
|
||||
Kai kurie mano, kad UDP skanavimas yra beprasmiðkas, bet já
|
||||
prisiminti verta vien dël vienos Solaris rcpbind skylës. Taip
|
||||
pat yra cDc Back Orifice trojanas, kuris atsidaro UDP portà ant
|
||||
window’sø. Gaila tik, kad UDP skanavimas kartais gali trukti
|
||||
labai ilgai.
|
||||
|
||||
<B>-sW</B> Window skanavimas. s skanavimo blabai panaCK skan skirtumas tik
|
||||
tas, kad skanavimo metodas kartais parodo ir atvirus portus (ACK
|
||||
jodo).
|
||||
<B>-SO</B> IP protokolo skanavimas. Ã<>is metodas yra naudojamas tam, kad
|
||||
nustatyti kokius protokolus naudoja jûsø taikinys. Technika
|
||||
labai paprasta: siunèiami IP paketai be jokio protokolo
|
||||
header’io á visus nurodytus protokolus. Jeigu pvz gauname "ICMP
|
||||
protocol unreachible" (ICMP protoklolas nepasiekiamas) atsakymà ,
|
||||
vadinasi protokolas nenaudojamas, prieðingu atveju skaitoma, kad
|
||||
jis atviras.
|
||||
|
||||
<B>-sR</B> RPC skanavimas. Praskanavus parodoma kokia programa ir jos ver-
|
||||
<B>-sA</B> ACK skanavimas: ðitas metodas paprastai yra naudojamas tam, kad
|
||||
iðsiaiðkinti firewall’ø (ugnies sinø) taisykles. Jis gali padëti
|
||||
nustatyti ar firewall’as tikras, ar paprasèiausias paketø fil-
|
||||
tras, blokuojantis áplaukianèius SYN paketukus.
|
||||
|
||||
<B>-sW</B> Window skanavimas. Ã<>is skanavimo bûdas labai panaðus á ACK
|
||||
skanà , skirtumas tik tas, kad ðis skanavimo metodas kartais par-
|
||||
odo ir atvirus portus (ACK jø nerodo).
|
||||
|
||||
<B>-sR</B> RPC skanavimas. Praskanavus parodoma kokia programa ir jos ver-
|
||||
sija laiko RPC portus atvirus.
|
||||
|
||||
<B>-b</B> <B><ftp</B> <B>relay</B> <B>hostas></B>
|
||||
Dar vienas pakankamai originalus skanavimo b t.y. pasinaudojant
|
||||
ftp proxy serveriu. <ftp relay host'o> formatas gali b
|
||||
seris:passwordas@serveris:portas . Viskas irus serverra neb.
|
||||
Dar vienas pakankamai originalus skanavimo bûdas, t.y. pasinau-
|
||||
dojant ftp proxy serveriu. <ftp relay host’o> formatas gali bûti
|
||||
useris:passwordas@serveris:portas . Viskas iðskyrus serverá yra
|
||||
nebûtina.
|
||||
|
||||
<B>BENDROSIOS</B> <B>OPCIJOS</B>
|
||||
Nei viena ia b, bet kai kurios gali bakankamai naudingos
|
||||
Nei viena ið ðiø nëra bûtina, bet kai kurios gali bûti pakanka-
|
||||
mai naudingos
|
||||
|
||||
<B>-P0</B> Skanuoti i rt, nepabandadng'int serverio. Tai naudinga skanuo-
|
||||
jant tokius kaip mail.takas.lt, kurie neatsakin CMP echo
|
||||
request'us. Tokiu atveju reik naudoti <B>-P0</B> arba <B>-PT80.</B>
|
||||
<B>-P0</B> Skanuoti ið kart, nepabandþius ið pradþiø ping’int serverio.
|
||||
Tai naudinga skanuojant tokius kaip mail.takas.lt, kurie neat-
|
||||
sakinëja á ICMP echo request’us. Tokiu atveju reikëtø naudoti
|
||||
<B>-P0</B> arba <B>-PT80.</B>
|
||||
|
||||
<B>-PT</B> Naudoti TCP "ping' vietoje standartinio ICMP ping'o. Naudinga
|
||||
tokiais atvejais, kai serveris neatsakin i ICMO echo request'us.
|
||||
Taip pat galima naudoti kartu su postu (-PT<portas>).
|
||||
<B>-PT</B> Naudoti TCP "ping’à " vietoje standartinio ICMP ping’o. Naudinga
|
||||
tokiais atvejais, kai serveris neatsakinëja i ICMO echo
|
||||
request’us. Taip pat galima naudoti kartu su postu (-PT<por-
|
||||
tas>).
|
||||
|
||||
<B>-PS</B> Naudoja SYN (prisijungimo pra) vietoje ACP
|
||||
<B>-PS</B> Naudoja SYN (prisijungimo praðymà ) vietoje ACP
|
||||
|
||||
<B>-PI</B> Paprastas ping'as + suranda subnet'o broadcast'u adresus tinkle.
|
||||
<B>-PI</B> Paprastas ping’as + suranda subnet’o broadcast’u adresus tinkle.
|
||||
|
||||
<B>-PB</B> Standartinis ping'inimo metodas: naudoja ACP bei ICMP ping'us
|
||||
kartu. Geriausia bpatikrinti firewall'us, kurie blokuoja vien.
|
||||
<B>-PB</B> Standartinis ping’inimo metodas: naudoja ACP bei ICMP ping’us
|
||||
kartu. Geriausia bûdas patikrinti firewall’us, kurie blokuoja
|
||||
vienà ið jø.
|
||||
|
||||
<B>-O</B> Viena geriausi p'o ypatybi erverio OS'o atpas pagal jo finger-
|
||||
print'us (jei atvirai, pats nelabai kas per biesas tie
|
||||
fingerprintai).
|
||||
<B>-O</B> Viena geriausiø nmap’o ypatybiø - serverio OS’o atpaþinimas
|
||||
pagal jo fingerprint’us (jei atvirai, pats nelabai þinau kas per
|
||||
biesas tie fingerprintai).
|
||||
|
||||
<B>-I</B> jungiamas TCP reverse ident skanavimas. Kaip 1996 Dave'as Gold-
|
||||
smith'as pasteb, ident protokolas (rfc 1413) leidmatyti, kokiam
|
||||
useriui priklauso procesas, kuris naudoja TCP susijungima.
|
||||
Taigi, tu gali pvz prisijungti prie 80 porto ir tada pasinaudo-
|
||||
jes inentd'u, gali pamatyti ar http serveris yra paleistas
|
||||
root'u ar kokiu kitu userium.
|
||||
<B>-I</B> Ã<EFBFBD>jungiamas TCP reverse ident skanavimas. Kaip 1996 Dave’as
|
||||
Goldsmith’as pastebëjo, ident protokolas (rfc 1413) leidþia
|
||||
pamatyti, kokiam useriui priklauso procesas, kuris naudoja TCP
|
||||
susijungima. Taigi, tu gali pvz prisijungti prie 80 porto ir
|
||||
tada pasinaudojes inentd’u, gali pamatyti ar http serveris yra
|
||||
paleistas root’u ar kokiu kitu userium.
|
||||
|
||||
<B>-f</B> Skanuojant SYN (-sS) , FIN (-sF), XMAS (-sX) arba NULL (-sN)
|
||||
metodu, naudojami labai ma sufragmentuoti IP paketai.
|
||||
metodu, naudojami labai maþyèiai sufragmentuoti IP paketai.
|
||||
|
||||
<B>-v</B> Verbose mode. Labai rekomenduojama opcija, ypaei norit geriau
|
||||
suprasti kas dedasi. naudodamas opciju kartus, efektas bus dar
|
||||
geresnis. Gali naudoti ir dvigubd, efektas - nerealus. Nepaband
|
||||
nesuprasi.
|
||||
<B>-v</B> Verbose mode. Labai rekomenduojama opcija, ypaè jei norit geriau
|
||||
suprasti kas èia dedasi. naudodamas ðià opcijà du kartus, efek-
|
||||
tas bus dar geresnis. Gali naudoti ir dvigubà -d, efektas -
|
||||
nerealus. Nepabandæs, nesuprasi.
|
||||
|
||||
<B>-h</B> Jei norite kad nedidelis langelis jums trumpai primintu kelias
|
||||
pagrindines komandas, pcija - jums.
|
||||
pagrindines komandas, ði opcija - jums.
|
||||
|
||||
<B>-oN</B> <B><logas></B>
|
||||
Viskas, kas vyksta ekrane bus loginama logas" fail.TP <B>-oX</B>
|
||||
<B><logas></B> Skanavimo rezultatai igomi XML formatu ail kur urodote
|
||||
kaip argumentiai opcijai.
|
||||
Viskas, kas vyksta ekrane bus loginama á "logas" failà .
|
||||
|
||||
<B>-oX</B> <B><logas></B>
|
||||
Skanavimo rezultatai iðsaugomi XML formatu á failà , kurá
|
||||
nurodote kaip argumentà ðiai opcijai.
|
||||
|
||||
<B>-oG</B> <B><logas></B>
|
||||
opcija i go skanavimo rezultatus taip, kad jos galetum lengvai
|
||||
grepinti. s gan primityvus formatas igo viskienoje eilut.
|
||||
Ã<>i opcija iðsaugo skanavimo rezultatus taip, kad jûs juos gale-
|
||||
tumëte lengvai grepinti. Ã<>is gan primityvus formatas iðsaugo
|
||||
viskà vienoje eilutëje.
|
||||
|
||||
<B>-oS</B> <B><logas></B>
|
||||
Loginama aillogas" "skipt kiddie" formatu.
|
||||
Loginama á failà "logas" "skipt kiddie" formatu.
|
||||
|
||||
<B>--resume</B> <B><logas></B>
|
||||
Skanavimas, kuris buvo nutrauktas su ^C, gali bratas, su s ga,
|
||||
kad viskas buvo loginama su -oN opcija. Daugiau jokie parame-
|
||||
trai negali bateikti (jie bus tokie, kokie buvo naudojami logi-
|
||||
nant). nmap'as prad skanuoti nuo sekan s ma s, po tos, kuri
|
||||
paskutinuvo singai nuskanuota..
|
||||
Skanavimas, kuris buvo nutrauktas su ^C, gali bûti pratæstas, su
|
||||
sà lyga, kad viskas buvo loginama su -oN opcija. Daugiau jokie
|
||||
parametrai negali bûti pateikti (jie bus tokie, kokie buvo nau-
|
||||
dojami loginant). nmap’as pradës skanuoti nuo sekanèios maðinos,
|
||||
po tos, kuri paskutinë buvo sëkmingai nuskanuota..
|
||||
|
||||
<B>-iL</B> <B><failas></B>
|
||||
Nuskaito hostus (IP adresus) iilo "failas". Hostai faile turi b
|
||||
tskirti tarpais, TAB'ais arba atskirose linijose. deja opcij
|
||||
odyti jokialite tame faile, u ra galimyb as nurodyti komandin
|
||||
eilut.
|
||||
Nuskaito hostus (IP adresus) ið failo "failas". Hostai faile
|
||||
turi bûti atskirti tarpais, TAB’ais arba atskirose linijose.
|
||||
deja opcijø nurodyti jokiø negalite tame faile, uþtat yra
|
||||
galimybë jas nurodyti komandinëje eilutëje.
|
||||
|
||||
<B>-iR</B> ta opcija priver nmap'eneruoti atsitiktinius hostus. Jei kada
|
||||
neturte keikti, pabandykite `nmap -sS -iR -p 80', kad surastum
|
||||
kelet ww serveri P <B>-p</B> <B><portai></B> Galite nurodyti kururiuos portus
|
||||
tikrinti. pvz. -p 110 patikrins ar hostas turi pop3 server taip
|
||||
pat galite mii nurodin portus:
|
||||
<B>-iR</B> Ã<>ita opcija priverèia nmap’à generuoti atsitiktinius hostus. Jei
|
||||
kada neturësite kà veikti, pabandykite ‘nmap -sS -iR -p 80’, kad
|
||||
surastumëte keletà www serveriø.
|
||||
|
||||
<B>-p</B> <B><portai></B>
|
||||
Galite nurodyti kurá/kuriuos portus tikrinti. pvz. -p 110
|
||||
patikrins ar hostas turi pop3 serverá, taip pat galite miðriai
|
||||
nurodinëti portus:
|
||||
|
||||
-p 21,60-90,1243 -- 21, visi nuo 60 iki 90 bei 1243
|
||||
portas
|
||||
-p 1- -- visi portai nuo 1 iki 65535.
|
||||
|
||||
<B>-F</B> Greitasis metodas. Skanuoja tik tuos portus, kurie nurodyti
|
||||
nmap'o services faile (pagal default' /usr/local/lib/nmap/nmap-
|
||||
services)
|
||||
nmap’o services faile (pagal default’à -
|
||||
/usr/local/lib/nmap/nmap-services)
|
||||
|
||||
<B>-D</B> <B><decoy1</B> <B>[,decoy2][,decoyN][,ME]></B>
|
||||
Decoy skanavimas priver skanuojamost'anyti, kad jienu metu skan-
|
||||
uoja visi nurodyti decoy'iai. Hostai gali parodyti 5-10 skanavim
|
||||
unikaliadrest kuris i skanuoja ikro jie pasakyti negal
|
||||
Decoy skanavimas priverèia skanuojamà host’à manyti, kad já
|
||||
vienu metu skanuoja visi nurodyti decoy’iai. Hostø logai gali
|
||||
parodyti 5-10 skanavimø ið unikaliø IP adresø, bet kuris ið jø
|
||||
skanuoja ið tikro jie pasakyti negalës.
|
||||
|
||||
Atskirk kiekvienecoy'ableliais (be tarpo) ir gali tarp j rpti
|
||||
'ME' kaip vien coy'i ap'as ten rps tavo adresJei nenurodysi,
|
||||
nmap'as atsitiktinai iks tau vietTiesa, jei 'ME' 6-oje ar dar v
|
||||
sn vietoje, kai kurie skanavim ektoriai (tokie kaip Solar
|
||||
Designer'io nepakartojamas scanlog daemon'as) gali tavo IP i o
|
||||
neparodyti.
|
||||
Atskirk kiekvienà decoy’á kableliais (be tarpo) ir gali tarp jø
|
||||
áterpti ’ME’ kaip vienà ið decoy’iø. nmap’as ten áterps tavo
|
||||
adresà . Jei ðito nenurodysi, nmap’as atsitiktinai iðrinks tau
|
||||
vietà . Tiesa, jei ’ME’ áraðysi 6-oje ar dar vëlesnëje vietoje,
|
||||
kai kurie skanavimø detektoriai (tokie kaip Solar Designer’io
|
||||
nepakartojamas scanlog daemon’as) gali tavo IP iðviso neparo-
|
||||
dyti.
|
||||
|
||||
Nepamir kad hostai, kuruos naudosi kaip decoy'ius, turi byvi,
|
||||
kitaip gali uflood'inti taikino be to labai nesunku bus surasti
|
||||
skanuotojjei jis bus vienintelis gyvas visame tinkle.
|
||||
Nepamirðk, kad hostai, kuruos naudosi kaip decoy’ius, turi bûti
|
||||
gyvi, kitaip gali uþ-SYN-flood’inti taikiná, o be to labai
|
||||
nesunku bus surasti skanuotojà , jei jis bus vienintelis gyvas
|
||||
visame tinkle.
|
||||
|
||||
Atkreipk dsr ai, kad kai kurie (durnesni) portnavimektoriai gali
|
||||
aplamai skanuojantiems host'ams uti pri m sivaizduok, kas gali
|
||||
nutikti, jei viencoy'iodytum "localhost':)
|
||||
Atkreipk dëmesá ir á tai, kad kai kurie (durnesni) portø
|
||||
skanavimø detektoriai gali aplamai skanuojantiems host’ams
|
||||
uþdrausti priëjimà . Ã<>sivaizduok, kas gali nutikti, jei vienà ið
|
||||
decoy’iø nurodytum "localhost’à " :)
|
||||
|
||||
Decoy skanavimas gali baudojamas kartu su ping (naudojant ICMP,
|
||||
SYN, ACK, ar dar kors) arba tikru portnavimu bei bandant surasti
|
||||
remote OS' -O ).
|
||||
Decoy skanavimas gali bûti naudojamas kartu su ping (naudojant
|
||||
ICMP, SYN, ACK, ar dar kà nors) arba tikru portø skanavimu bei
|
||||
bandant surasti remote OS’à ( -O ).
|
||||
|
||||
<B>-S</B> <B><IP_adresas></B>
|
||||
Kartais nmap'as gali nerasti jdreso. Tokiu atveju galite naudoti
|
||||
-S opciju jP adresu bei interfeisu, kuriuo si paketus.
|
||||
Kartais nmap’as gali nerasti jûsø adreso. Tokiu atveju galite
|
||||
naudoti -S opcijà su jûsø IP adresu bei interfeisu, kuriuo
|
||||
siûsite paketus.
|
||||
|
||||
<B>-e</B> <B><interfeisas></B>
|
||||
Nurodo nmap'ui kokiu interfeisu sipaketus. (lo, ppp0, eth0 ir
|
||||
etc.)
|
||||
Nurodo nmap’ui kokiu interfeisu siøsti paketus. (lo, ppp0, eth0
|
||||
ir etc.)
|
||||
|
||||
<B>-g</B> <B><portas></B>
|
||||
Nurodo ikio porto skanuoti. Daugelis firewall' filtraro iis DNS
|
||||
(53) bei FTP-DATA (20) paketams.
|
||||
Nurodo ið kokio porto skanuoti. Daugelis firewall’ø bei filtrø
|
||||
padaro iðimtis DNS (53) bei FTP-DATA (20) paketams.
|
||||
|
||||
<B>-n</B> Liepia nmap'ui net nemnti rezolvinti ip adresdus, nes daai babai
|
||||
ls procesas ir stabdo nmap'o darb.TP <B>-R</B> Prieai nei -n opcija, -R
|
||||
liepia nmap'ui visada pamnti iolvinti ip adres .TP <B>-r</B> Nurodo
|
||||
nmap'ui portus skanuoti <B>NE</B> atsitiktine tvarka.
|
||||
<B>-n</B> Liepia nmap’ui net nemëginti rezolvinti ip adresø i jø vardus,
|
||||
nes daþnai tai bûna labai lëtas procesas ir stabdo nmap’o darbà .
|
||||
|
||||
<B>-R</B> Prieðingai nei -n opcija, -R liepia nmap’ui visada pamëginti
|
||||
iðrezolvinti ip adresà .
|
||||
|
||||
<B>-r</B> Nurodo nmap’ui portus skanuoti <B>NE</B> atsitiktine tvarka.
|
||||
|
||||
<B>--randomize_hosts</B>
|
||||
Nmap'as atsitiktine tvarka i iekvien rupugiau nei 2048 hoste
|
||||
adedant juos skanuoti. Tai tiek suklaidina irius tinklo stebe-
|
||||
jimo nkius.
|
||||
Nmap’as atsitiktine tvarka iðmaiðo kiekvienà grupæ ið daugiau
|
||||
nei 2048 hostø prieð pradedant juos skanuoti. Tai ðiek tiek suk-
|
||||
laidina ávairius tinklo stebejimo árankius.
|
||||
|
||||
<B>-M</B> <B><maximalus</B> <B>susijungimu</B> <B>skaicius></B>
|
||||
Nustato naksimal ijungimu skai, kuris bus naudojamas paralel su
|
||||
TCP(standarti) skanavimu.
|
||||
Nustato naksimalø susijungimu skaièiø, kuris bus naudojamas par-
|
||||
alelëje su TCP(standartiðkai) skanavimu.
|
||||
|
||||
<B>LAIKO</B> <B>APRIBOJIMAI</B>
|
||||
|
||||
<B>-T</B> <B><Paranoid|Sneaky|Polite|Normal|Aggressive|Insane></B>
|
||||
Paranoid - pats lausias skanavimo b Insane - pats grei usias,
|
||||
deja ne toks tikslus, ypaei tinklas ls. Vietoj galite naudoti
|
||||
ir -T (0-5), kur 0 == Paranoid, 1 == Sneaky ir t.t.
|
||||
Paranoid - pats lëèiausias skanavimo bûdas, Insane - pats
|
||||
greièiausias, deja ne toks tikslus, ypaè jei tinklas lëtas.
|
||||
Vietoj þodþiø galite naudoti ir -T (0-5), kur 0 == Paranoid, 1
|
||||
== Sneaky ir t.t.
|
||||
|
||||
<B>--host_timeout</B> <B><milisekund</B>
|
||||
Nurodo kiek laiko nmap'as gali skanuoti duot IP. Laikas turi b
|
||||
ema ei 200 milisekundTP <B>--max_rtt_timeout</B> <B><milisekund</B> Kiek dau-
|
||||
giausia laiko nmap'as gali laukti atsakymo ianuojamo IP.
|
||||
<B>--host_timeout</B> <B><milisekund</B>Ã<B>Ã</B>«<B>s></B>
|
||||
Nurodo kiek laiko nmap’as gali skanuoti duotà já IP. Laikas turi
|
||||
bûti nemaþiau nei 200 milisekundþiø.
|
||||
|
||||
<B>--max_rtt_timeout</B> <B><milisekund</B>Ã<B>Ã</B>«<B>s></B>
|
||||
Kiek daugiausia laiko nmap’as gali laukti atsakymo ið skanuojamo
|
||||
IP.
|
||||
|
||||
<B>--scan_delay</B> <B><milisekund</B>Ã<B>Ã</B>«<B>s></B>
|
||||
Nustato minimalø laiko tarpà , kuri nmap’as turi laukti tarp
|
||||
bandymø. Tai naudingiausia siekiant sumaþinti tinklo apkrovimà .
|
||||
|
||||
<B>--scan_delay</B> <B><milisekund</B>
|
||||
Nustato minimalko tarpkuri nmap'as turi laukti tarp bandym i
|
||||
naudingiausia siekiant sumatinklo apkrovim
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>TAIKINIO NURODYMO BAI</H2><PRE>
|
||||
Viskas, kas n opcijos, nmap'e suprantama kaip taikinys. Paprasusias b
|
||||
yra nurodyti konkres IP arba hostus. Jeigu norite nuskanuoti IP adres
|
||||
net' galite prid <B>/mask</B> <B>hostname'ui</B> <B>ar</B> <B>IP</B> <B>adresui.</B> <B>Maskturi</B> <B>barp</B> <B>0</B>
|
||||
(norint nuskanuoti visnternetir 32 (norint nuskanuoti konkrett'P. Nau-
|
||||
dok /24 'C' klasadresnavimui bei /16 'B' klasadresnavimui.
|
||||
<H2>TAIKINIO NURODYMO BÃÛDAI</H2><PRE>
|
||||
Viskas, kas nëra opcijos, nmap’e suprantama kaip taikinys. Paprasèiau-
|
||||
sias bûdas yra nurodyti konkreèius IP arba hostus. Jeigu norite
|
||||
nuskanuoti IP adresø subnet’à , galite pridëti <B>/mask</B>Ã<B>Ã</B>¦ hostname’ui ar IP
|
||||
adresui. <B>Mask</B>Ã<B>Ã</B>« turi bûti tarp 0 (norint nuskanuoti visà internetà ) ir
|
||||
32 (norint nuskanuoti konkretø host’à /IP. Naudok /24 ’C’ klasës adresø
|
||||
skanavimui bei /16 ’B’ klasës adresø skanavimui.
|
||||
|
||||
nmap'as taip pat turi gan patogialimybustatin IP adresus s/atstumais.
|
||||
pvz. gali nuskanuoti 'B' klasamas 128.210.*.* arba 128.210.0-255.0-255
|
||||
arba dar 128.210.0-50,51-255.1,2,3,4,5-255 . Manau kad tai pakankamai
|
||||
patogu ir nesudnga.
|
||||
nmap’as taip pat turi gan patogià galimybæ nustatinëti IP adresus
|
||||
sà raðais/atstumais. pvz. gali nuskanuoti ’B’ klasæ uþraðydamas
|
||||
128.210.*.* arba 128.210.0-255.0-255 arba dar
|
||||
128.210.0-50,51-255.1,2,3,4,5-255 . Manau kad tai pakankamai patogu ir
|
||||
nesudëtinga.
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>KELETAS PAVYZD.Sp</H2><PRE>
|
||||
<H2>KELETAS PAVYZDÃÞIÃØ</H2><PRE>
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sX</B> <B>-e</B> <B>lo</B> <B>-P0</B> <B>-S</B> <B>127.0.0.3</B> <B>localhost</B>
|
||||
|
||||
Pasinaudodamas Xmas Tree skanavimo metodu, apsimetin mas, kad esu
|
||||
127.0.0.3 Loopback protokolu skanuoju savo localhost'tai kaip atrodo
|
||||
ipchains''as:
|
||||
Pasinaudodamas Xmas Tree skanavimo metodu, apsimetinëdamas, kad esu
|
||||
127.0.0.3 Loopback protokolu skanuoju savo localhost’à Ã<>tai kaip atrodo
|
||||
ipchains’ø log’as:
|
||||
|
||||
Packet log: input DENY lo PROTO=6 127.0.0.3:37009 127.0.0.1:139 L=40
|
||||
Packet log: input DENY lo PROTO=6 127.0.0.3:37009 127.0.0.1:139 L=40
|
||||
S=0x00 I=53682 F=0x0000 T=41 (#1)
|
||||
|
||||
kaip matote, kernelis yra tikin kad jkanuoja i7.0.0.3 o tai ir yra
|
||||
vienas svarbiausiaviniikti nematomiems :)
|
||||
kaip matote, kernelis yra ásitikinæs, kad já skanuoja ið 127.0.0.3 o
|
||||
tai ir yra vienas svarbiausiø uþdaviniø - likti nematomiems :)
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sS</B> <B>-O</B> <B>target.example.com/24</B>
|
||||
|
||||
stealth SYN metodu nuskanuoja visas 255 mas, esan s target.example.com
|
||||
'C' klas. Taip pat bando nustatyti kiekvieno i operacinistem.Sp <B>host</B> <B>-l</B>
|
||||
<B>company.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> <B>'-d</B> <B>'</B> <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-iL</B> <B>-</B>
|
||||
stealth SYN metodu nuskanuoja visas 255 maðinas, esanèias target.exam-
|
||||
ple.com ’C’ klasëje. Taip pat bando nustatyti kiekvieno ið jø operacinæ
|
||||
sistemà .
|
||||
|
||||
suranda visus *.company.com hostus ir atiduoda juos nmap'ui, kuris savo
|
||||
ruoijungverbose mode visus juos nuskanuoja.
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>company.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> â€<B>â</B>€™<B>-d</B> â€<B>â</B>€™ <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-iL</B> <B>-</B>
|
||||
|
||||
suranda visus *.company.com hostus ir atiduoda juos nmap’ui, kuris savo
|
||||
ruoþtu ásijungæs verbose mode visus juos nuskanuoja.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sN</B> <B>-D</B> <B>microsoft.com,mail.takas.lt,ME</B> <B>-oN</B> <B>/root/crazy</B> <B>-p</B> <B>1-1024</B> <B>-O</B>
|
||||
<B>crazy.com</B>
|
||||
|
||||
skanauoja Null skanavimo re panaudoja du decoy adresus, visk ogina
|
||||
root/crazy fail skanuoja nuo 1 iki 1024 crazy.com portus bei stengiasi
|
||||
atsp crazy.com serverio operacinistemSH BUGAI Vabalai? Kokie dar vabal
|
||||
ai? Na.. jei rasit koki tinai si autoriui: <fyodor@insecure.org> .
|
||||
Pachai taip pat labai laukiami. Taip pat nepamire siOS'gerprintus, kad
|
||||
nmap'o autoriai gal pl i duom. baz Apie tai smulkiau galite rasti
|
||||
docs/nmap-fingerprinting-article.txt dokumente arba nmap'o puslapyje:
|
||||
http://www.insecure.org/nmap
|
||||
skanauoja Null skanavimo reþimu, panaudoja du decoy adresus, viskÃ
|
||||
logina á /root/crazy failà , skanuoja nuo 1 iki 1024 crazy.com portus
|
||||
bei stengiasi atspëti crazy.com serverio operacinæ sistemÃ
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>BUGAI</H2><PRE>
|
||||
Vabalëliai? Kokie dar vabalëliai? Na.. jei rasit kokiø, bûtinai siûskit
|
||||
autoriui: <fyodor@insecure.org> . Pachai taip pat labai laukiami. Taip
|
||||
pat nepamirðkite siûsti OS’ø fingerprintus, kad nmap’o autoriai galëtø
|
||||
plësti duom. bazæ. Apie tai smulkiau galite rasti docs/nmap-finger-
|
||||
printing-article.txt dokumente arba nmap’o puslapyje: http://www.inse-
|
||||
cure.org/nmap
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
|
|
@ -328,36 +382,36 @@
|
|||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>IERT.Sp</H2><PRE>
|
||||
<H2>IÃÃ<EFBFBD>VERTÃË</H2><PRE>
|
||||
Aurimas Mikalauskas <I><inner@crazy.lt></I>
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>PLATINIMAS</H2><PRE>
|
||||
NaujausiI nmap'o versijisada galite rasti :
|
||||
Naujausià <I>nmapâ</I>€™<I>o</I> versijà visada galite rasti èia:
|
||||
|
||||
<I>http://www.insecure.org/nmap/</I>
|
||||
|
||||
<I>nmap</I> is (C) 1997,1998,1999,2000 by Fyodor (fyodor@insecure.org)
|
||||
|
||||
<I>libpcap'as</I> yra taip pat platinamas kartu su nmap'u. Autorines teises
|
||||
uri Van Jacobson, Craig Leres ir Steven McCanne, visi iwrence Berkeley
|
||||
nacionalinLaboratorijos Kalifornijos Universiteto, Berkeley, CA. Ver-
|
||||
sija platinama su nmap'u gali b erra jama. Sourcus galit parsisi i
|
||||
ftp://ftp.ee.lbl.gov/libpcap.tar.Z
|
||||
<I>libpcapâ</I>€™<I>as</I> yra taip pat platinamas kartu su nmap’u. Autorines teises á
|
||||
já turi Van Jacobson, Craig Leres ir Steven McCanne, visi ið Lawrence
|
||||
Berkeley nacionalinës Laboratorijos Kalifornijos Universiteto, Berke-
|
||||
ley, CA. Versija platinama su nmap’u gali bûti perraðinëjama. Sourcus
|
||||
galit parsisiûsti ið <I>ftp://ftp.ee.lbl.gov/libpcap.tar.Z</I>
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>PABAIGAI</H2><PRE>
|
||||
D uosi, kad pagaliau pasiek galDabar jau galite skaityti save kvali-
|
||||
fikuotu nmap'o guru.
|
||||
Dþiaugiuosi, kad pagaliau pasiekëte galà . Dabar jau galite skaityti
|
||||
save kvalifikuotu nmap’o guru.
|
||||
|
||||
beje, jei norite kors prid ar pakeisti e dokumente, arba (neduok Dieve)
|
||||
radot koki bug'u, rat man adresu, pateiktu sekcijoje <B>itaip</B> <B>s</B> <B>manualas</B>
|
||||
<B>abejoju</B> <B>ar</B> <B>bus</B> <B>atnaujinamas,</B> bet pa naujausimap-lt-HOWTO visada galite
|
||||
rasti mano puslapyje:
|
||||
beje, jei norite kà nors pridëti ar pakeisti ðiame dokumente, arba
|
||||
(neduok Dieve) radot kokiø tai bug’u, raðykit man adresu, pateiktu sek-
|
||||
cijoje <B>i</B>Ã<B>Ã</B>°<B>vert</B>Ã<B>Ã</B>«<B>.</B> Ã<>iaip ðitas manualas abejoju ar bus atnaujinamas, bet
|
||||
paèià naujausià nmap-lt-HOWTO visada galite rasti mano puslapyje:
|
||||
|
||||
<I>http://crazy.lt/~inner</I>
|
||||
|
||||
|
|
|
|||
|
|
@ -7,309 +7,367 @@
|
|||
<HR>
|
||||
<PRE>
|
||||
<!-- Manpage converted by man2html 3.0.1 -->
|
||||
XXX
|
||||
XXX WARNING: old character encoding and/or character set
|
||||
XXX
|
||||
<B>NMAP(1)</B> <B>NMAP(1)</B>
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>VDS</H2><PRE>
|
||||
<H2>VÃÂRDS</H2><PRE>
|
||||
nmap - Network exploration tool and security scanner
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>NOSAUKUMS</H2><PRE>
|
||||
<B>nmap</B> [skannas metode(s)] [opcijas] <host vai ts#1...[#N]>
|
||||
<B>nmap</B> [skançðanas metode(s)] [opcijas] <host vai tîkls#1...[#N]>
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>APRAKSTS</H2><PRE>
|
||||
<I>Ar</I> <I>Nmap</I> <I>var</I> <I>skanneierobeaudzumu</I> <I>un</I> <I>lielumu</I> <I>tus,</I> <I>noteikt</I> <I>to</I> <I>dros</I> <I>pak,</I>
|
||||
<I>apzinatvos</I> <I>portus,</I> <I>krtbilstoervisu</I> <I>esam.</I> <I>uzdevuma</I> <I>eno</I> <I>i</I> <I>Nmap</I> <I>izmanto</I>
|
||||
<I>daudz</I> <I>da</I> <I>skannas</I> <I>metodes,</I> <I>kiemm</I> <I>UDP,</I> <I>TCP</I> <I>connect(),</I> <I>TCP</I> <I>SYN,</I> <I>FTP</I> <I>proxy</I>
|
||||
<I>(skanna</I> <I>caur</I> <I>ftp),</I> <I>Reverse-ident,</I> <I>ICMP</I> <I>(ping)</I> <I>FIN,</I> <I>ACK,</I> <I>Xmas</I> <I>tree,</I> <I>SYN,</I>
|
||||
<I>NULL</I> <I>metodes.</I> <I>Tuv</I> <I>tapskats</I> <I>nodaSkannas</I> <I>opcijas</I> <I>.</I> <I>Nmap</I> <I>satur</I> <I>daudz</I> <I>da</I>
|
||||
<I>papildus</I> <I>iesps,</I> <I>konkrk:</I> <I>datora</I> <I>operjsists</I> <I>noteik</I> <I>(tk</I> <I>tekstS)</I> <I>izmantojot</I>
|
||||
<I>TCP/IP</I> <I>steka</I> <I>sniegto</I> <I>informju,</I> <I>neredzamo</I> <I>skannu,</I> <I>dinamiski</I> <I>ers</I> <I>aiztures</I>
|
||||
<I>un</I> <I>atkota</I> <I>pakeaidna,</I> <I>paral</I> <I>skanna,</I> <I>neakt</I> <I>host‘a</I> <I>noteik</I> <I>izmantojot</I> <I>paral</I>
|
||||
<I>ping</I> <I>pieprasmu,</I> <I>skanna</I> <I>no</I> <I>neeksist</I> <I>hostiem,</I> <I>noteikt</I> <I>pakeiltru</I> <I>esam,</I> <I>tie</I>
|
||||
<I>neizmantojot</I> <I>portmapper)</I> <I>RPC</I> <I>skanna,</I> <I>skanna</I> <I>izmantojot</I> <I>IP-fragmentju.</I>
|
||||
<I>Ar</I> <I>Nmap</I> <I>var</I> <I>skanÃ</I>§<I>t</I> <I>neierobeÃ</I>¾<I>otu</I> <I>daudzumu</I> <I>un</I> <I>lielumu</I> <I>tÃ</I>®<I>klus,</I> <I>noteikt</I> <I>to</I>
|
||||
<I>droÃ</I>°<I>Ã</I>®<I>bas</I> <I>pakÃ</I>¢<I>pi,</I> <I>apzinÃ</I>¢<I>t</I> <I>atvÃ</I>§<I>rtos</I> <I>portus,</I> <I>kÃ</I>¢ <I>arÃ</I>® <I>atbilstoÃ</I>°<I>o</I> <I>servisu</I>
|
||||
<I>esamÃ</I>®<I>bu.</I> <I>Ã</I><EFBFBD><I>Ã</I>® <I>uzdevuma</I> <I>Ã</I>®<I>stenoÃ</I>°<I>anai</I> <I>Nmap</I> <I>izmanto</I> <I>daudz</I> <I>daÃ</I>¾<I>Ã</I>¢<I>das</I> <I>skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>anas</I>
|
||||
<I>metodes,</I> <I>kÃ</I>¢ <I>piemÃ</I>§<I>ram</I> <I>UDP,</I> <I>TCP</I> <I>connect(),</I> <I>TCP</I> <I>SYN,</I> <I>FTP</I> <I>proxy</I> <I>(skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>ana</I>
|
||||
<I>caur</I> <I>ftp),</I> <I>Reverse-ident,</I> <I>ICMP</I> <I>(ping)</I> <I>FIN,</I> <I>ACK,</I> <I>Xmas</I> <I>tree,</I> <I>SYN,</I> <I>NULL</I>
|
||||
<I>metodes.</I> <I>TuvÃ</I>¢<I>k</I> <I>tÃ</I>¢<I>s</I> <I>apskatÃ</I>®<I>tas</I> <I>nodaÃ</I>¯<I>Ã</I>¢ <I>SkanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>anas</I> <I>opcijas</I> <I>.</I> <I>Nmap</I> <I>satur</I>
|
||||
<I>daudz</I> <I>daÃ</I>¾<I>Ã</I>¢<I>das</I> <I>papildus</I> <I>iespÃ</I>§<I>jas,</I> <I>konkrÃ</I>§<I>tÃ</I>¢<I>k:</I> <I>datora</I> <I>operÃ</I>§<I>tÃ</I>¢<I>jsistÃ</I>§<I>mas</I>
|
||||
<I>noteikÃ</I>°<I>ana</I> <I>(tÃ</I>¢<I>lÃ</I>¢<I>k</I> <I>tekstÃ</I>¢ <I>OS)</I> <I>izmantojot</I> <I>TCP/IP</I> <I>steka</I> <I>sniegto</I>
|
||||
<I>informÃ</I>¢<I>ciju,</I> <I>neredzamo</I> <I>skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>anu,</I> <I>dinamiski</I> <I>Ã</I>¬<I>enerÃ</I>§<I>tas</I> <I>aiztures</I> <I>un</I>
|
||||
<I>atkÃ</I>¢<I>rtota</I> <I>pakeÃ</I>°<I>u</I> <I>pÃ</I>¢<I>rraidÃ</I>®<I>Ã</I>°<I>ana,</I> <I>paralÃ</I>§<I>lÃ</I>¢ <I>skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>ana,</I> <I>neaktÃ</I>®<I>va</I> <I>hostâ</I>€˜<I>a</I>
|
||||
<I>noteikÃ</I>°<I>ana</I> <I>izmantojot</I> <I>paralÃ</I>§<I>lo</I> <I>ping</I> <I>pieprasÃ</I>®<I>jumu,</I> <I>skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>ana</I> <I>no</I> <I>neek-</I>
|
||||
<I>sistÃ</I>§<I>joÃ</I>°<I>iem</I> <I>hostiem,</I> <I>noteikt</I> <I>pakeÃ</I>°<I>u</I> <I>filtru</I> <I>esamÃ</I>®<I>bu,</I> <I>tieÃ</I>°<I>Ã</I>¢ <I>(neizmantojot</I>
|
||||
<I>portmapper)</I> <I>RPC</I> <I>skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>ana,</I> <I>skanÃ</I>§<I>Ã</I>°<I>ana</I> <I>izmantojot</I> <I>IP-fragmentÃ</I>¢<I>ciju.</I>
|
||||
|
||||
|
||||
<I>Kaut</I> <I>armap</I> <I>ir</I> <I>maksim</I> <I>optimiz</I> <I>priekrastiem</I> <I>lietotem,</I> <I>daudzas</I> <I>tesps</I> <I>ir</I> <I>at</I>
|
||||
<I>tas</I> <I>tikai</I> <I>root</I> <I>lietotm.</I> <I>Ieteicam</I> <I>Nmap</I> <I>laist</I> <I>ar</I> <I>root</I> <I>tiesm.</I>
|
||||
<I>Kaut</I> <I>arÃ</I>® <I>Nmap</I> <I>ir</I> <I>maksimÃ</I>¢<I>li</I> <I>optimizÃ</I>§<I>ts</I> <I>priekÃ</I>° <I>parastiem</I> <I>lietotÃ</I>¢<I>jiem,</I>
|
||||
<I>daudzas</I> <I>tÃ</I>¢ <I>iespÃ</I>§<I>jas</I> <I>ir</I> <I>atÃ</I>¯<I>autas</I> <I>tikai</I> <I>root</I> <I>lietotÃ</I>¢<I>jam.</I> <I>Ieteicam</I> <I>Nmap</I>
|
||||
<I>laist</I> <I>ar</I> <I>root</I> <I>tiesÃ</I>®<I>bÃ</I>¢<I>m.</I>
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
Nmap rezult tiek izvad knteresortu saraksts uz skan kompj, protokola
|
||||
tips, servisa nosaukums. Portiem klir apzjumi "atvs" (open), "filtr "
|
||||
(filtered), "nefiltr" (unfiltered). "atvs" noz, ka portam var pieslies,
|
||||
"filtr" - ugunsm(firewall) pakeiltrs , vai k cits apst is ne j Nmap
|
||||
noteikt, vai ports ir atvs vai n"nefiltr" - ports ir aizvs, lai gan
|
||||
nekas netrauc Nmap to skan
|
||||
Nmap rezultâti tiek izvadîti kâ interesçjoðo portu saraksts uz skançtâ
|
||||
kompjûtera, protokola tips, servisa nosaukums. Portiem klât ir
|
||||
apzîmçjumi "atvçrts" (open), "filtrçts" (filtered), "nefiltrçts"
|
||||
(unfiltered). "atvçrts" nozîmç, ka ðim portam var pieslçgties,
|
||||
"filtrçts" - ugunsmûris (firewall) pakeðu filtrs , vai kâds cits
|
||||
apstâklis neïauj Nmap noteikt, vai ports ir atvçrts vai nç,
|
||||
"nefiltrçts" - ports ir aizvçrts, lai gan nekas netraucçja Nmap to
|
||||
skançt.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
Atkar no dotajkomand Nmap spnoteikt s skanmost‘a s: lietot OS, TCP ISN
|
||||
er nas metodi, lietot vu (username) kam "pieder" noteikts serviss, DNS
|
||||
nosaukumu u.t.t.
|
||||
Atkarîbâ no dotajâm komandâm, Nmap spçj noteikt ðâdas skançjamâ host‘a
|
||||
îpaðîbas: lietotâja OS, TCP ISN ìenerçðanas metodi, lietotâja vârdu
|
||||
(username) kam "pieder" noteikts serviss, DNS nosaukumu u.t.t.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>OPCIJAS</H2><PRE>
|
||||
Vairumu opciju ir iespms kombinsavtarpienas opcijas paredzs priekan nas
|
||||
meto s, citas savuk atbild par daapildus iesp izmanto, vai artbild par
|
||||
da skannas parametriem. Palaiogrammu Nmap ar opciju ’-h’ vienmir iespms
|
||||
iegformju par vistiespm.
|
||||
Vairumu opciju ir iespçjams kombinçt savâ starpâ.Vienas opcijas
|
||||
paredzçtas priekð skançðanas metoþu izvçlçs, citas savukârt atbild par
|
||||
daþâdu papildus iespçju izmantoðanu, vai arî atbild par daþâdiem
|
||||
skançðanas parametriem. Palaiþot programmu Nmap ar opciju ’-h’ vienmçr
|
||||
ir iespçjams iegût informâciju par visâm tâs iespçjâm.
|
||||
|
||||
<B>SKANANAS</B> <B>VEIDI</B>
|
||||
<B>SKAN</B>Ã<B>Ã</B>‡Ã<B>Ã</B><EFBFBD><B>ANAS</B> <B>VEIDI</B>
|
||||
|
||||
<B>-sS</B> (scan SYN) - Izmantot TCP SYN metodi. metodi sauc par
|
||||
"pusatverto" skannu, jo piln savienojums ar att n datora portu
|
||||
nenotiek. Nmap nosYN paketi, itkieprasot nodibinsavienojumu un
|
||||
gaida attns sists atbildi. Atbildot sist nosaketi ar SYN|ACK mar
|
||||
umu (flag), ka ir gatava nodibinsavienojumu. Kad Nmap saSYN|ACK
|
||||
paketi, atpakaekavties tiek nos RST pakete liekot saprast att n
|
||||
jai sisti, ka nevs nodibinvneveikto savienojumu. Ne visas sists
|
||||
fiks tipa skannu. Lietotm vajadzs root tiess, lai var izveidot
|
||||
SYN paketes.
|
||||
<B>-sS</B> (scan SYN) - Izmantot TCP SYN metodi. Ã<>o metodi sauc par
|
||||
"pusatverto" skançðanu, jo pilnîgs savienojums ar attâlinâtâ
|
||||
datora portu nenotiek. Nmap nosûta SYN paketi, itkâ pieprasot
|
||||
nodibinât savienojumu un gaida attâlinâtâs sistçmas atbildi.
|
||||
Atbildot sistçma nosûta paketi ar SYN|ACK marÃçjumu (flag), ka
|
||||
ir gatava nodibinât savienojumu. Kad Nmap saòem SYN|ACK paketi,
|
||||
atpakaï nekavçjoties tiek nosûtîta RST pakete liekot saprast
|
||||
attâlinâtajai sistçmai, ka nevçlas nodibinât vçl neveikto
|
||||
savienojumu. Ne visas sistçmas fiksç ðâda tipa skançðanu.
|
||||
Lietotâjam vajadzîgas root tiesîbas, lai varçtu izveidot SYN
|
||||
paketes.
|
||||
|
||||
Lai pain skannu, skant lielus tus, kopr opciju ’-sS’ var lietot
|
||||
sanmu, kurj pieprasnorto portu visaktjsistm j kan j iapazon audz
|
||||
nek zmantojot tikai ’-p’ opciju. To var izdarar sanma -PS pal.
|
||||
Piemm, ja ir nepiecieba noteik, cik sists noteiktiapazonr atv 25
|
||||
portu jums ieteicams lietot anmu. (piem):
|
||||
Lai paâtrinâtu skançðanu, skançjot lielus tîklus, kopâ ar opciju
|
||||
’-sS’ var lietot saîsinâjumu, kurð atïauj pieprasît norâdîto
|
||||
portu visâm aktîvajâm sistçmâm jûsu skançtajâ diapazonâ daudz
|
||||
âtrâk, nekâ izmantojot tikai ’-p’ opciju. To var izdarît ar
|
||||
saîsinâjuma -PS palîdzîbu. Piemçram, ja ir nepiecieðamîba
|
||||
noteik, cik sistçmas noteiktâ diapazonâ ir atvçruðas 25 portu
|
||||
jums ieteicams lietot ðo saîsinâjumu. (piem):
|
||||
|
||||
nmap -n -sS -p25 -PS25 24.0.0.0/8
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sT</B> (scan TCP) - izmanto TCP connect() metodi. ir visizplatkCP
|
||||
portu skannas metode. Funkcija connect(), ir iekta jebkurS, t j
|
||||
atjot enot savienojumus ar vienalga k attns sists portu. Ja skan
|
||||
mais ports uz attns sists beejams, tad funkcija connect() norit
|
||||
veiksm , pret gad morts skaitsls, vai arizsarg ar ugunsmvai ko
|
||||
taml.
|
||||
<B>-sT</B> (scan TCP) - izmanto TCP connect() metodi. Ã<>î ir visizplatîtâkâ
|
||||
TCP portu skançðanas metode. Funkcija connect(), ir iekïauta
|
||||
jebkurâ OS, tâdejâdi atïaujot îstenot savienojumus ar vienalga
|
||||
kâdu attâlinâtâs sistçmas portu. Ja skançjamais ports uz
|
||||
attâlinâtâs sistçmas bûs pieejams, tad funkcija connect()
|
||||
noritçs veiksmîgi, pretçjâ gadîjumâ ports skaitâs slçgts, vai
|
||||
arî aizsargâts ar ugunsmûri, vai ko tamlîdzîgu.
|
||||
|
||||
|
||||
Lai izmantotu kannas metodi, lietotm nav vajadz s t.s. privili
|
||||
ties s. du skannu i viegli konstatkanmatorpieks, jo viss tiek
|
||||
akur ierakst log fail
|
||||
Lai izmantotu ðo skançðanas metodi, lietotâjam nav vajadzîgas
|
||||
t.s. priviliìçtâs tiesîbas. Ã<>âdu skançðanu ïoti viegli konstatç
|
||||
skançjamâ datorâ îpâðnieks, jo viss tiek akurâti ierakstîts log
|
||||
failâ.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sF</B> <B>-sX</B> <B>-sN</B>
|
||||
(scan FIN, scan Xmas, scan NULL) - "neredzamFIN, Xmas Tree un
|
||||
NULL skanna. metodi lieto, ja SYN skanna k iemeslu dnav iespma.
|
||||
Piemm dansmiltrYN paketes, kas tiek noss uz vi izsarg jiem por-
|
||||
tiem, un ts programmas kynlogger spgas fiksSYN skannas mnmu.
|
||||
(scan FIN, scan Xmas, scan NULL) - "neredzamâ" FIN, Xmas Tree un
|
||||
NULL skançðana. Ã<>o metodi lieto, ja SYN skançðana kâdu iemeslu
|
||||
dçï nav iespçjama. Piemçram daþi ugunsmûri filtrç SYN paketes,
|
||||
kas tiek nosûtîtas uz viòu aizsargâtajiem portiem, un tâdas pro-
|
||||
grammas kâ Synlogger spçjîgas fiksçt SYN skançðanas mçìinâjumu.
|
||||
|
||||
|
||||
Dot skan nas laikotiek sekojo. FIN skannu veic ar FIN paket Xmas
|
||||
Tree izmanto FIN|URG|PSH paketes, NULL skannas gad m iek nos s
|
||||
nemaras paketes. Vadoties pRFC 973 rakst, skanmsists OS ir jbild
|
||||
uz veida paket no sliem portiem ar RST paketi, taj a aik tv ie
|
||||
porti emar o paketi ignor KienmMicrosoft Windows izstrt nernar
|
||||
pieo standartu, ti skannas metode befekt skant jebkuru sist, kas
|
||||
izmanto Microsoft veidotOS. Ja FIN skannas rezult, tiek izmests
|
||||
atvo portu saraksts, tad attns sists OS nav Windows. Ja visas
|
||||
metodes izmet pazimu, ka visi porti sli, turpretSYN skanna atkl
|
||||
atvus portus, tad visticamattns sists OS ir Windows. Jebilst, ka
|
||||
Windows nav vien OS, kura satur epiln. Pie tipa OS var pieskait
|
||||
arisco, BSDI, IRIX, HP/UX un MVS. Visas OS neatbild nemarpaket
|
||||
Dotâs skançðanas laikâ notiek sekojoðais. FIN skançðanu veic ar
|
||||
FIN paketçm. Xmas Tree izmanto FIN|URG|PSH paketes, NULL
|
||||
skançðanas gadîjumâ tiek nosûtîtas nemarÃçtas paketes. Vadoties
|
||||
pçc RFC 973 rakstîtâ, skançjamâs sistçmas OS ir jâatbild uz ðâda
|
||||
veida paketçm, no slçgtiem portiem ar RST paketi, tajâ paðâ
|
||||
laikâ atvçrtie porti ðo nemarÃçto paketi ignorç. Kâ vienmçr
|
||||
Microsoft Windows izstrâdâtâji nerçÃinâs ar pieòemto standartu,
|
||||
tâdçï ði skançðanas metode bûs neefektîva skançjot jebkuru
|
||||
sistçmu, kas izmanto Microsoft veidotâs OS. Ja FIN skançðanas
|
||||
rezultâtâ, tiek izmests atvçrto portu saraksts, tad attâlinâtâs
|
||||
sistçmas OS nav Windows. Ja visas ðîs metodes izmet paziòojumu,
|
||||
ka visi porti slçgti, turpretîm SYN skançðana atklâj atvçrtus
|
||||
portus, tad visticamâk attâlinâtâs sistçmas OS ir Windows.
|
||||
Jâpiebilst, ka Windows nav vienîgâ OS, kura satur ðo nepilnîbu.
|
||||
Pie ðâda tipa OS var pieskaitît arî Cisco, BSDI, IRIX, HP/UX un
|
||||
MVS. Visas ðis OS neatbild nemarÃçtâm paketçm.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sP</B> scan Ping) - ping "skanna". Dair nepiecieba uzzintikai akt hostu
|
||||
adreses. Nmap to spizdar nosICMP ECHO pieprasmu katrai ip adre-
|
||||
sei nortajiapazonHosts, kas atbild uz ieprasmu ir akt, t.i. ir
|
||||
piesls tam.
|
||||
<B>-sP</B> scan Ping) - ping "skançðana". Daþreiz ir nepiecieðamîba uzzinât
|
||||
tikai aktîvo hostu adreses. Nmap to spçj izdarît, nosûtot ICMP
|
||||
ECHO pieprasîjumu katrai ip adresei norâdîtajâ diapazonâ. Hosts,
|
||||
kas atbild uz ðo pieprasîjumu ir aktîvs, t.i. ir pieslçgts
|
||||
tîklam.
|
||||
|
||||
|
||||
Dati (piemm microsoft.com) bloECHO pieprasmus, tmap papildus nos
|
||||
CP ACK paketi uz 80 portu (noklus ). Ja hosts atbild ar RST
|
||||
paketi, tad vi r akt. Treetode izmanto SYN paketi, par atbildi
|
||||
gaidot RST vai SYN|ACK paketi. Lietotem, kuriem nav root privil
|
||||
jas tiek izmantota connect() metode.
|
||||
Daþi hosti (piemçram microsoft.com) bloÃç ECHO pieprasîjumus,
|
||||
tâdçï Nmap papildus nosûta TCP ACK paketi uz 80 portu (nok-
|
||||
lusçti). Ja hosts atbild ar RST paketi, tad viòð ir aktîvs.
|
||||
Treðâ metode izmanto SYN paketi, par atbildi gaidot RST vai
|
||||
SYN|ACK paketi. Lietotâjiem, kuriem nav root privilçìijas tiek
|
||||
izmantota connect() metode.
|
||||
|
||||
|
||||
Lietotem ar root priviljNmap noklus lieto abas metodes - ICMP un
|
||||
ACK. iestjumu var mainizmantojot opciju .B -P , kur aprakst zem
|
||||
Ping skanna tiek lietota vienmun tikai akts sists tiek skans, to
|
||||
skannas metodi izmatojiet tikai ta, ja v ties uzzin akt sist
|
||||
daudzumu, ne veikt to portu skannu.
|
||||
Lietotâjiem ar root privilçìijâm Nmap noklusçti lieto abas
|
||||
metodes - ICMP un ACK. Ã<>o iestâdijumu var mainît izmantojot
|
||||
opciju .B -P , kur aprakstîta zemâk. Ping skançðana tiek lietota
|
||||
vienmçr un tikai aktîvâs sistçmas tiek skançtas, tâdçï ðo
|
||||
skançðanas metodi izmatojiet tikai ta, ja vçlaties uzzinât
|
||||
aktîvo sistçmu daudzumu, ne veikt to portu skançðanu.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sU</B> (scan UDP) - skannas metode j noteikt k UDP porti (RFC 768) ir
|
||||
atvi uz attns sists. Uz katru skanmsist s portu tiek nos UDP
|
||||
pakete, kas nesatur datus. Ja sist atbild ar ICMP pazimu "port
|
||||
unreachable" tad ports ir aizvs, pret gadmas tiek uzskat par atv
|
||||
u. Dakata, ka skanUDP portus nav neks js. nadmtgnu par "slaven"
|
||||
ieguvuu iekmona rpcbind OS Solaris. s d ns grie jebkura no
|
||||
nedokumentjiem UDP portiem, kas ir liel par 32770.
|
||||
<B>-sU</B> (scan UDP) - Ã<>î skançðanas metode ïauj noteikt kâdi UDP porti
|
||||
(RFC 768) ir atvçrti uz attâlinâtâs sistçmas. Uz katru
|
||||
skançjamâs sistçmas portu tiek nosûtîta UDP pakete, kas nesatur
|
||||
datus. Ja sistçma atbild ar ICMP paziòojumu "port unreachable"
|
||||
tad ports ir aizvçrts, pretçjâ gadîjumâ tas tiek uzskatîts par
|
||||
atvçrtu. Daþi uzskata, ka skançt UDP portus nav nekâdas jçgas.
|
||||
Ã<>inî gadîjumâ atgâdinu par "slavenîbu" ieguvuðo gïuku iekð
|
||||
dçmona rpcbind OS Solaris. Ã<>is dçmons grieþas uz jebkura no
|
||||
nedokumentçtajiem UDP portiem, kas ir lielâki par 32770.
|
||||
|
||||
|
||||
Par nonu jdz, ka UDP skanna velkas l, jo gandrvisas OS seko RFC
|
||||
1812 (sada4.3.2.8) rekomendjiegroMP "port unreachable" er nas
|
||||
umu. Piem m Linux kernelis (katalogs net/ipv4/icmp.h) ierobea
|
||||
tipa pazimu ernu l 80, 4 sekundar 1/4 sekundes nov, ja obe k p
|
||||
niegta. OS Solaris ir vstrikt ierobe (2 zimi sekund tist skanna
|
||||
kuras grie OS Solaris ir vlka.
|
||||
Par noþçloðanu jâatdzîst, ka UDP skançðana velkas lçni, jo
|
||||
gandrîz visas OS seko RFC 1812 (sadaïa 4.3.2.8) rekomendâcijâm
|
||||
iegroþot ICMP "port unreachable" ìenerçðanas âtrumu. Piemçram
|
||||
Linux kernelis (katalogs net/ipv4/icmp.h) ierobeþo ðâda tipa
|
||||
paziòojumu ìenerçðanu lîdz 80, 4 sekundçs ar 1/4 sekundes
|
||||
novçloðanu, ja ðî robeþa tiek pârsniegta. OS Solaris ir vçl
|
||||
striktâki ierobeþojumi (2 ziòojumi sekundç), tâdçï sistçmu
|
||||
skançðana kuras grieþas uz OS Solaris ir vçl lçnâka.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
Nmap nosaka erobe parametrus un atbilsto iem samazina er mos
|
||||
piepras mus, tj atturoties no ta piemos ar nevajadzm paket kuras
|
||||
ignorttn sist. Kau ierasts kompja Microsoft ignor isas rekomend
|
||||
jas un neizmanto sav OS neks ierobes. Tj jrat i i noskanvisus
|
||||
65535 UDP portus sisti, kas griem OS Windows.
|
||||
Nmap nosaka ðo ierobeþojumu parametrus un atbilstoði tiem samaz-
|
||||
ina ìenerçjamos pieprasîjumus, tâdejâdi atturoties no tîkla
|
||||
piemçsloðanas ar nevajadzîgâm paketçm, kuras ignorç attâlinâtâ
|
||||
sistçma. Kâ jau ierasts kompânija Microsoft ignorç visas
|
||||
rekomendâcijas un neizmanto savâs OS nekâdus ierobeþojumus.
|
||||
Tâdejâdi jûs varat ïoti âtri noskançt visus 65535 UDP portus
|
||||
sistçmai, kas grieþas zem OS Windows.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sO</B> (scan Open protocol) - Dotetode tiek izmantota, lai noteiktu IP
|
||||
protokolus, kurus uztur att n sist. Attnjai sisti tiek ss IP
|
||||
paketes, kurnav nek maruma. Ttiek ss katram protokolam. Ja par
|
||||
atbildi tiek sa s pazims "protocol ureachable", tad doto pro-
|
||||
tokolu attn sist neuztur. Pret gadm map uzskata, ka protokols
|
||||
tiek uztur.
|
||||
<B>-sO</B> (scan Open protocol) - Dotâ metode tiek izmantota, lai noteiktu
|
||||
IP protokolus, kurus uztur attâlinâtâ sistçma. Attâlinâtajai
|
||||
sistçmai tiek sûtîtas IP paketes, kurâm nav nekâda marÃçjuma.
|
||||
Tâs tiek sûtîtas katram protokolam. Ja par atbildi tiek saòemts
|
||||
paziòojums "protocol ureachable", tad doto protokolu attâlinâtâ
|
||||
sistçma neuztur. Pretçjâ gadîjumâ Nmap uzskata, ka protokols
|
||||
tiek uzturçts.
|
||||
|
||||
Da (AIX, HP-UX, Digital UNIX) krgunsmvar blo zimus "protocol
|
||||
ureachable", tezult visi protokoli tiks uzskat par uzturem. Par
|
||||
cik aprakst metode ir l UDP skannas metodei, tad ICMP ernas
|
||||
ierobe noteik paliek sp, tata IP paketes "header" sasttikai no 8
|
||||
bitiem visus 256 protokolus izdodas noskanpiemtrum
|
||||
Daþas OS (AIX, HP-UX, Digital UNIX) kâ arî ugunsmûris var bloÃçt
|
||||
ziòojumus "protocol ureachable", tâ rezultâtâ visi protokoli
|
||||
tiks uzskatîti par uzturçtiem. Par cik aprakstîtâ metode ir
|
||||
lîdzîga UDP skançðanas metodei, tad ICMP ìenerçðanas ier-
|
||||
obeþojumu noteikðana paliek spçkâ, taèu tâdçï ka IP paketes
|
||||
"header" sastâv tikai no 8 bitiem visus 256 protokolus izdodas
|
||||
noskançt pieòemamâ âtrumâ.
|
||||
|
||||
<B>-sA</B> (scan ACK) - ACK skan nas metode. papildus metode j noteikt
|
||||
ugunmonfigurju (rulesets). Izmantojot etodi var noteikt, vai att
|
||||
n sist ir aizsarg ar ugunsmai tikai ar pakeiltru, kuroienSYN
|
||||
paketes.
|
||||
<B>-sA</B> (scan ACK) - ACK skançðanas metode. Ã<>î papildus metode ïauj
|
||||
noteikt ugunmûra konfigurâciju (rulesets). Izmantojot ðo metodi
|
||||
var noteikt, vai attâlinâtâ sistçma ir aizsargâta ar ugunsmûri
|
||||
vai tikai ar pakeðu filtru, kurð bloÃç ienâkoðâs SYN paketes.
|
||||
|
||||
Skanmajai sisti tiek nos ACK pakete (ar gadma skait acknowledge-
|
||||
ment number un sequence number). Ja par atbildi tiek saa RST
|
||||
pakete, ports tiek uzskat par nefiltr. Ja atbilde nepien(vai ar
|
||||
ienICMP "port unreachable") tad ports tiek uzskat par filtr.
|
||||
Skançjamajai sistçmai tiek nosûtîta ACK pakete (ar gadîjuma
|
||||
skaitïu acknowledgement number un sequence number). Ja par
|
||||
atbildi tiek saòemta RST pakete, ports tiek uzskatîts par
|
||||
nefiltrçtu. Ja atbilde nepienâk (vai arî pienâk ICMP "port
|
||||
unreachable") tad ports tiek uzskatîts par filtrçtu.
|
||||
|
||||
J ebilst, ka Nmap ner "nefiltrs" portus, tc, ja skant attn sist
|
||||
jums neatklnevienu atvu portu, tas noz ka porti skait nefiltr .
|
||||
metode nekad rezults ners portus kuri skaitatvi.
|
||||
Jâpiebilst, ka Nmap nerâda "nefiltrçtos" portus, tâpçc, ja
|
||||
skançjot attâlinâtu sistçmu jums neatklâj nevienu atvçrtu portu,
|
||||
tas nozîmç ka porti skaitâs nefiltrçti. Ã<>î metode nekad
|
||||
rezultâtos nerâdîs portus kuri skaitâs atvçrti.
|
||||
|
||||
<B>-sW</B> (scan Window) - Izmanto TCP Window metodi. metode linACK skan
|
||||
nai, izt to, ka daar metodes pal var noteikt k tv os, t iltr
|
||||
s/nefiltr s portus. To iespms izdar paudot Initial Window datus
|
||||
TCP paketkurus nosttn sist par atbildi tai nosjai paketei, kuru
|
||||
t epareizi apstr . Sist s kurir a: vairs AIX versijas, Amiga,
|
||||
BeOS, BSDI, Cray, Tru64 UNIX, DG/UX, OpenVMS, Digital UNIX,
|
||||
FreeBSD, HP-UX, OS/2, IRIX, MacOS, NetBSD, OpenBSD, OpenStep,
|
||||
QNX, Rhapsody, SunOS 4.X, Ultrix, VAX un VxWorks. Tuv inform ju
|
||||
var ieglt Nmap-hackers listes arhs.
|
||||
<B>-sW</B> (scan Window) - Izmanto TCP Window metodi. Ã<>î metode lîdzinâs
|
||||
ACK skançðanai, izòemot to, ka daþreiz ar ðîs metodes palîdzîbu
|
||||
var noteikt kâ atvçrtos, tâ filtrçtos/nefiltrçtos portus. To
|
||||
iespçjams izdarît, pârbaudot Initial Window datus TCP paketç,
|
||||
kurus nosûta attâlinâtâ sistçma par atbildi tai nosûtitajai
|
||||
paketei, kuru tâ nepareizi apstrâdâ. Sistçmas kurâs ir ðî
|
||||
kïuda: vairâkas AIX versijas, Amiga, BeOS, BSDI, Cray, Tru64
|
||||
UNIX, DG/UX, OpenVMS, Digital UNIX, FreeBSD, HP-UX, OS/2, IRIX,
|
||||
MacOS, NetBSD, OpenBSD, OpenStep, QNX, Rhapsody, SunOS 4.X,
|
||||
Ultrix, VAX un VxWorks. Tuvâku informâciju var iegût aplûkojot
|
||||
Nmap-hackers listes arhîvus.
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sR</B> (scan RPC) - Izmantot RPC skannas metodi. metodi izmanto kopr
|
||||
cit Tal noteikt, k programma apkalpo RPC portu un tversiju. Lai
|
||||
to noteiktu, visi TCP/UDP porti tiek fl ar SunRPC NULL piepras
|
||||
miem ptam nosakot programmu kas apkalpo RPC portu(s). Izmantojot
|
||||
etodi j egli ieg t panformju kalaimandu ’rpcinfo -p’, ar gadmja
|
||||
attns sists portmapper ir aizsarg ar ugunsmai TCP_wrapper.
|
||||
<B>-sR</B> (scan RPC) - Izmantot RPC skançðanas metodi. Ã<>o metodi izmanto
|
||||
kopâ ar citâm. Tâ palîdz noteikt, kâda programma apkalpo RPC
|
||||
portu un tâs versiju. Lai to noteiktu, visi TCP/UDP porti tiek
|
||||
flûdoti ar SunRPC NULL pieprasîjumiem pçc tam nosakot programmu
|
||||
kas apkalpo RPC portu(s). Izmantojot ðo metodi jûs viegli
|
||||
iegûstat tâdu paðu informâciju kâ palaiþot komandu ’rpcinfo -p’,
|
||||
arî tâdâ gadîjumâ, ja attâlinâtâs sistçmas portmapper ir
|
||||
aizsargâts ar ugunsmûri vai TCP_wrapper.
|
||||
|
||||
|
||||
<B>-sL</B> (scan List) - Ieganmo adrearakstu. opcija j jums apl adre arak-
|
||||
stu, kuras TIKS skans ar Nmap pal. Noklus tiek noteikti to DNS
|
||||
nosaukumi. iesp var aizliegt izmantojot -n opciju.
|
||||
<B>-sL</B> (scan List) - Iegût skançjamo adreðu sarakstu. Ã<>î opcija ïauj
|
||||
jums aplûkot adreðu sarakstu, kuras TIKS skançtas ar Nmap
|
||||
palîdzîbu. Noklusçti tiek noteikti to DNS nosaukumi. Ã<>o iespçju
|
||||
var aizliegt izmantojot -n opciju.
|
||||
|
||||
<B>-b</B> <B><ftp</B> <B>relay</B> <B>host></B>
|
||||
(bounce scan) - Izmantot "ftp bounce attack" uzbrukumu.
|
||||
interesant TP protokola iesp tuv aprakst RFC 959. No hosta
|
||||
source.com var nodibinsavienpjumu ar target.com ftp serveri un
|
||||
nos failus, kas tur atrodas uz vienalga k adresi. s uzbrukums
|
||||
tika atkl 1985 gadkad tika uzrakst augis RFC. Nmap izmanto u lai
|
||||
skan portus no "uzticamftp servera.
|
||||
(bounce scan) - Izmantot "ftp bounce attack" uzbrukumu. Ã<>i
|
||||
interesantâ FTP protokola iespçja tuvâk aprakstîta RFC 959. No
|
||||
hosta source.com var nodibinât savienpjumu ar target.com ftp
|
||||
serveri un nosûtît failus, kas tur atrodas uz vienalga kâdu
|
||||
adresi. Ã<>is uzbrukums tika atklâts 1985 gadâ, kad tika
|
||||
uzrakstîts augðminçtais RFC. Nmap izmanto ðo kïûdu lai skançtu
|
||||
portus no "uzticamâ" ftp servera.
|
||||
|
||||
Iesp ms piesl ies ftp serverim, kuru apsarggunsmun noskanpjos
|
||||
aizsargs portus. Ja ftp serveris atj lasun rakstdatus k katalog
|
||||
piem m /incoming), jrat nosjebks datus uz ortu. Opcija ’-b’, nor
|
||||
ftp servera adresi, kurek izmantots kuzticamais" serveris. URL
|
||||
form: <I>login:parole@serveris:ports</I> Adrese nepiecie oblig, pjo var
|
||||
neievad
|
||||
Iespçjams pieslçgties ftp serverim, kuru apsargâ ugunsmûris un
|
||||
noskançt pârçjos aizsargâtos portus. Ja ftp serveris atïauj
|
||||
lasît un rakstît datus kâdâ katalogâ (piemçram /incoming), jûs
|
||||
varat nosûtît jebkâdus datus uz ðo portu. Opcija ’-b’, norâda
|
||||
ftp servera adresi, kurð tiek izmantots kâ "uzticamais"
|
||||
serveris. URL formâts: <I>login:parole@serveris:ports</I> Adrese
|
||||
nepiecieðama obligâti, pârçjo var neievadît.
|
||||
|
||||
<B>PAPILDUS</B> <B>IESPAS</B>
|
||||
s opcijas nav nepiecie lietot oblig, tadatvar bezgan noders.
|
||||
<B>PAPILDUS</B> <B>IESP</B>Ã<B>Ã</B>‡<B>jAS</B>
|
||||
Ã<>îs opcijas nav nepiecieðams lietot obligâti, taèu daþreiz tâs
|
||||
var bût diezgan noderîgas.
|
||||
|
||||
<B>-P0</B> (Ping 0) - Nepingot attn sist pirms skannas. opcija atj skantus
|
||||
kuri neat j ICMP ECHO pieprasmus, vai atbildes uz tiem. piemm
|
||||
microsoft.com. Var izmantot .B -P0 vai <B>-PT80</B> kad skant t tiklu.
|
||||
<B>-P0</B> (Ping 0) - Nepingot attâlinâto sistçmu pirms skançðanas. Ã<>î
|
||||
opcija atïauj skançt tîklus kuri neatïauj ICMP ECHO
|
||||
pieprasîjumus, vai atbildes uz tiem. piemçram microsoft.com. Var
|
||||
izmantot .B -P0 vai <B>-PT80</B> kad skançjat tâdu tiklu.
|
||||
|
||||
<B>-PT</B> (Ping TCP) - Izmantot TCP "ping". ICMP ECHO vietmap nosCP ACK
|
||||
paketi skanmajai sisti un gaida tatbildi. Ja sist ir "akt " t
|
||||
tbild ar RST paketi. Lietot , kuriem nav root priviljas tiek
|
||||
izmantota connect() funkcija. opcija jums j noteikt attns sists
|
||||
st kli pat t gadm ja ICMP pieprasmu tiek aizliegti ar ugunsmal.
|
||||
Lai nortu kuram attns sists portam spieprasmu izmantojiet opciju
|
||||
’-PT <porta_nummurs>’. Noklus pieprasms tiek s uz 80 portu, jo
|
||||
tas praktiski nekad netiek filtr.
|
||||
<B>-PT</B> (Ping TCP) - Izmantot TCP "ping". ICMP ECHO vietâ Nmap nosûta
|
||||
TCP ACK paketi skançjamajai sistçmai un gaida tâs atbildi. Ja
|
||||
sistçma ir "aktîva" tâ atbild ar RST paketi. Lietotâju, kuriem
|
||||
nav root privilçìijas tiek izmantota connect() funkcija. Ã<>î
|
||||
opcija jums ïauj noteikt attâlinâtâs sistçmas stâvokli pat tâdâ
|
||||
gadîjumâ , ja ICMP pieprasîjumu tiek aizliegti ar ugunsmûra
|
||||
palîdzîbu. Lai norâdîtu kuram attâlinâtâs sistçmas portam sûtît
|
||||
pieprasîjumu izmantojiet opciju ’-PT <porta_nummurs>’. Noklusçti
|
||||
pieprasîjums tiek sûtîts uz 80 portu, jo tas praktiski nekad
|
||||
netiek filtrçts.
|
||||
|
||||
<B>-PS</B> (Ping SYN) - opcija, kas aran tiek izmantota ping pieprasnai. n
|
||||
ad m CK paketes vietiek s SYN pakete. Akts sists atbild ar RST
|
||||
paketi (retar SYN|ACK).
|
||||
<B>-PS</B> (Ping SYN) - opcija, kas arîdzan tiek izmantota ping
|
||||
pieprasîðanai. Ã<>inî gadîjumâ ACK paketes vietâ tiek sûtîta SYN
|
||||
pakete. Aktîvâs sistçmas atbild ar RST paketi (retâk ar
|
||||
SYN|ACK).
|
||||
|
||||
<B>-PI</B> (Ping ICMP) - opcija ping pieprasnai izmanto norm ping paketi
|
||||
(ICMP ECHO). Opcija tiek izmantota, lai mekl akts sists, kr
|
||||
epareizi konfigurs sists, kuras atj veikt DoS uzbrukumus citsist
|
||||
m (piemm Smurf).
|
||||
<B>-PI</B> (Ping ICMP) - Ã<EFBFBD>î opcija ping pieprasîðanai izmanto normâlu ping
|
||||
paketi (ICMP ECHO). Opcija tiek izmantota, lai meklçtu aktîvas
|
||||
sistçmas, kâ arî nepareizi konfigurçtas sistçmas, kuras atïauj
|
||||
veikt DoS uzbrukumus citâm sistçmâm (piemçram Smurf).
|
||||
|
||||
<B>-PP</B> Izmanto ICMP timestamp pieprasma paketi, lai atrastu akts hos-
|
||||
tus.
|
||||
<B>-PP</B> Izmanto ICMP timestamp pieprasîjuma paketi, lai atrastu aktîvus
|
||||
hostus.
|
||||
|
||||
<B>-PM</B> Lidz kPI un -PP, vien at ir netmask pieprasms.
|
||||
<B>-PM</B> Lidzîga kâ -PI un -PP, vienîgâ atðÃirîba ir netmask
|
||||
pieprasîjums.
|
||||
|
||||
<B>-PB</B> (Ping Both) - Vienlaic izmantot ACK un ICMP pieprasmu.
|
||||
<B>-PB</B> (Ping Both) - Vienlaicîgi izmantot ACK un ICMP pieprasîjumu.
|
||||
|
||||
<B>-O</B> (Operating system detection) - opcija j noteikt attns sists OS
|
||||
izmantojot t.s. TCP/IP steka "pirkstu nospiedumus". Citiem viem
|
||||
skaidrojot, Nmap nosieprasmus uz attn sist un sat atbildi salina
|
||||
to ar savu datub, kura glabs failmap-os-fingerprinting. Ja Nmap
|
||||
nespnoteikt attns sists OS jums tiek pied ts nos rezult s Nmap
|
||||
autoram, ja j n attns sists OS un esat piecin, ka Nmap nesp to
|
||||
atpaz
|
||||
<B>-O</B> (Operating system detection) - Ã<>î opcija ïauj noteikt
|
||||
attâlinâtâs sistçmas OS izmantojot t.s. TCP/IP steka "pirkstu
|
||||
nospiedumus". Citiem vârdiem skaidrojot, Nmap nosûta
|
||||
pieprasîjumus uz attâlinâto sistçmu un saòemot atbildi salîdzina
|
||||
to ar savu datubâzi, kura glabâjas failâ Nmap-os-fingerprinting.
|
||||
Ja Nmap nespçj noteikt attâlinâtâs sistçmas OS jums tiek
|
||||
piedâvâts nosûtît rezultâtus Nmap autoram, ja jûs zinât
|
||||
attâlinâtâs sistçmas OS un esat pârliecinâts, ka Nmap nespçja to
|
||||
atpazît.
|
||||
|
||||
<B>-I</B> (Ident scan) - Izmanto reverse-ident skan nu. Ident protokols
|
||||
(RFC 1413) atj uzzintietot vu (username), kuram pieder process,
|
||||
kurmanto TCP, pat t gadma process nenodibina savienojumu. Piem m
|
||||
var piesl ies http portam un izmantojot ident uzzinvai serveris
|
||||
griem root lietot. Tas ir iespms tikai nodibinot "piln " TCP
|
||||
savienojumu ar skanmsists portu (t.i. nepiecie izmantot arpciju
|
||||
’-sT’). Nmap pieprasa ident‘am informju par katru atv o portu.
|
||||
Protams etode nestrs ja skanmist neuztur ident.
|
||||
<B>-I</B> (Ident scan) - Izmanto reverse-ident skançðanu. Ident protokols
|
||||
(RFC 1413) atïauj uzzinât tâ lietotâja vârdu (username), kuram
|
||||
pieder process, kurð izmanto TCP, pat tâdâ gadîjumâ ja ðis pro-
|
||||
cess nenodibina savienojumu. Piemçram var pieslçgties http por-
|
||||
tam un izmantojot ident uzzinât vai serveris grieþas zem root
|
||||
lietotâja. Tas ir iespçjams tikai nodibinot "pilnîgu" TCP
|
||||
savienojumu ar skançjamâs sistçmas portu (t.i. nepiecieðams
|
||||
izmantot arî opciju ’-sT’). Nmap pieprasa ident‘am informâciju
|
||||
par katru atvçrto portu. Protams ðî metode nestrâdâs ja
|
||||
skançjamâ sistçma neuztur ident.
|
||||
|
||||
<B>-f</B> (use fragmentation) - pcija izmantojama kopr SYN, FIN, Xmas vai
|
||||
NULL skannas metodun nor uz vajadz izmantot IP fragment ju ar
|
||||
mazizm fragmentiem. Skan nas laikCP header tiek sadal pa vairm
|
||||
paket tj apgrt pakeiltriem, IDS, un tamlm aizsardzs metodnoteikt
|
||||
ko tu v es dar Lietojiet pciju piesardz. Daogrammas uzkarcenes
|
||||
sav kopik ss fragmentus.
|
||||
<B>-f</B> (use fragmentation) - ðî opcija izmantojama kopâ ar SYN, FIN,
|
||||
Xmas vai NULL skançðanas metodçm un norâda uz vajadzîbu izmantot
|
||||
IP fragmentâciju ar mazizmçra fragmentiem. Skançðanas laikâ TCP
|
||||
header tiek sadalîta pa vairâkâm paketçm, tâdejâdi apgrûtinot
|
||||
pakeðu filtriem, IDS, un tamlîdzîgâm aizsardzîbas metodçm
|
||||
noteikt ko tu vçlies darît. Lietojiet ðo opciju piesardzîgi.
|
||||
Daþas programmas uzkarâs cenðoties savâkt kopâ tik sîkus frag-
|
||||
mentus.
|
||||
|
||||
<B>-v</B> (verbose output) - opciju ir ieteicams lietot, jo t niedz vair
|
||||
inform ju par to kas paz notiek. Nmap atskaitdetalizk par to ko
|
||||
viaz dara. Priekel efekta ieteicams to lietot divreiz. Kopr ’-d’
|
||||
opciju var iegsdetalizko informju.
|
||||
<B>-v</B> (verbose output) - Ã<>o opciju ir ieteicams lietot, jo tâ sniedz
|
||||
vairâk informâciju par to kas paðreiz notiek. Nmap atskaitâs
|
||||
detalizçtâk par to ko viòð paðreiz dara. Priekð lielâka efekta
|
||||
ieteicams to lietot divreiz. Kopâ ar ’-d’ opciju var iegût vis-
|
||||
detalizçtako informâciju.
|
||||
|
||||
<B>-h</B> (show help) - izmet Nmap help‘u.
|
||||
|
||||
<B>-oN</B> <B><logfilename></B>
|
||||
(output Normal) - ieraksta skannas rezults lasnai ormort fail.TP
|
||||
<B>-oX</B> <B><logfilename></B> (output XML) - pcija ieraksta saos datus XML
|
||||
form
|
||||
(output Normal) - ieraksta skançðanas rezultâtus lasîðanai çrtâ
|
||||
formâ norâdîtâjâ failâ.
|
||||
|
||||
<B>-oX</B> <B><logfilename></B>
|
||||
(output XML) - ðî opcija ieraksta saòemtos datus XML formâ.
|
||||
|
||||
<B>-oG</B> <B><logfilename></B>
|
||||
(output grepable) - pcija ieraksta saos datus nortajailienindi
|
||||
(output grepable) - ðî opcija ieraksta saòemtos datus norâdîtajâ
|
||||
failâ vienâ rindiòâ.
|
||||
|
||||
<B>-oA</B> <B><basefilename></B>
|
||||
output All) - liek Nmap logot rezults izmantojot visas logos
|
||||
metodes (normal, grepable, un XML).
|
||||
output All) - liek Nmap logot rezultâtus izmantojot visas
|
||||
logoðanas metodes (normal, grepable, un XML).
|
||||
|
||||
<B>-oS</B> <B><logfilename></B>
|
||||
thIs l0gz th3 r3suLtS of YouR ScanZ iN a <B>s|<ipT</B> <B>kiDd|3</B> f0rM iNto
|
||||
|
|
@ -317,165 +375,194 @@
|
|||
(wItHOUt qUOteZ) to sh00t output iNT0 stDouT!@!!
|
||||
|
||||
<B>--resume</B> <B><logfilename></B>
|
||||
ja k iemesla desat bijis spiests praukt skannu nospietrl C>, j
|
||||
rat izmantot pciju, ja skannas rezult ierakst izmantojot opcijas
|
||||
’-oM’ vai ’-oN’. lai atjaunotu skannu no tvietas, kur prauc Vair
|
||||
neks papildus opcijas lietot nav nepiecie.
|
||||
ja kâda iemesla dçï esat bijis spiests pârtraukt skançðanu
|
||||
nospieþot <Ctrl C>, jûs varat izmantot ðo opciju, ja skançðanas
|
||||
rezultâti ierakstîti izmantojot opcijas ’-oM’ vai ’-oN’. lai
|
||||
atjaunotu skançðanu no tâs vietas, kur pârtraucât. Vairâk
|
||||
nekâdas papildus opcijas lietot nav nepiecieðams.
|
||||
|
||||
<B>--append_output</B>
|
||||
liek Nmap rakst rezult s t k tajaailkurmantots iepriek.TP <B>-iL</B>
|
||||
<B><inputfilename></B> (input List) - lasadreses no nortaila. Adresfail
|
||||
r atdal m ar tuk, ar tab, vai ar <CR><LF> kombinju (katrs hosts
|
||||
jaunind
|
||||
liek Nmap rakstît rezultâtus tâlâk tajâ paðâ failâ, kurð izman-
|
||||
tots iepriekð.
|
||||
|
||||
<B>-iR</B> (input Random) - lietojot pciju Nmap skangadma izvtas adreses. s
|
||||
process vilksies tik ilgi, kamj neapturet. opcija ir noder, lai
|
||||
veiktu Internet statistiku.
|
||||
<B>-iL</B> <B><inputfilename></B>
|
||||
(input List) - lasît adreses no norâdîtâ faila. Adresçm failâ
|
||||
jâbur atdalîtâm ar tukðumu, ar tab, vai ar <CR><LF> kombinâciju
|
||||
(katrs hosts jaunâ rindâ).
|
||||
|
||||
<B>-iR</B> (input Random) - lietojot ðo opciju Nmap skançs gadîjuma
|
||||
izvçlçtas adreses. Ã<>is process vilksies tik ilgi, kamçr jûs to
|
||||
neapturçsiet. Ã<>î opcija ir noderîga, lai veiktu Internet statis-
|
||||
tiku.
|
||||
|
||||
<B>-p</B> <B><port</B> <B>ranges></B>
|
||||
(ports) - pcija nor Nmap, ks portus nepiecie skan Piem. opcija
|
||||
’-p23’ liek tam skanskantikai 23 portu. Ja nors ko l opcijai ’-p
|
||||
20-30,139,60000-’, Nmap skanportus no 20 l 30 ieskaitot, 139
|
||||
portu un visus portus, kas liel par 60000. Noklus Nmap skanortus
|
||||
no 1 l 1024.
|
||||
(ports) - ðî opcija norâda Nmap, kâdus portus nepiecieðams
|
||||
skançt. Piem. opcija ’-p23’ liek tam skançt skançs tikai 23
|
||||
portu. Ja norâdîs ko lîdzîgu ðai opcijai ’-p 20-30,139,60000-’,
|
||||
Nmap skançs portus no 20 lîdz 30 ieskaitot, 139 portu un visus
|
||||
portus, kas lielâki par 60000. Noklusçti Nmap skanç portus no 1
|
||||
lîdz 1024.
|
||||
|
||||
Skan t TCP un UDP portus tu vari nor t ’-p
|
||||
U:53,11,137,T:21-25,139,8080’. Lai skan tev nepiecie nort vis-
|
||||
maz vienu TCP skannas tipu (piem. -sS, -sF, vai -sT). Ja netiek
|
||||
norts protokols, tad dotie porti tiek skan visos protokolos.
|
||||
Skançjot TCP un UDP portus tu vari norâdît ’-p
|
||||
U:53,11,137,T:21-25,139,8080’. Lai skançtu ðâdi tev nepiecieðams
|
||||
norâdît vismaz vienu TCP skançðanas tipu (piem. -sS, -sF, vai
|
||||
-sT). Ja netiek norâdîts protokols, tad dotie porti tiek skançti
|
||||
visos protokolos.
|
||||
|
||||
<B>-F</B> <B>(Fast</B> <B>scan)</B> <B>-</B>
|
||||
nor skantikai tos portus kas norti servisu failiekts kopr Nmap).
|
||||
norâda skançt tikai tos portus kas norâdîti servisu failâ
|
||||
(iekïauts kopâ ar Nmap).
|
||||
|
||||
<B>-D</B> <B><decoy1</B> <B>[,decoy2][,ME],...></B>
|
||||
use Decoy hosts). - jemap liek attnjai sisti dom ka tiek skan no
|
||||
vair em hostiem.Tj ir grnoteikt, no kurienes re tiek skan. ir i
|
||||
efekt metodlai slu savu IP adresi skant.
|
||||
use Decoy hosts). - Ã<>ajâ reþîmâ Nmap liek attâlinâtajai sistçmai
|
||||
domât, ka tâ tiek skançta no vairâkiem hostiem.Tâdejâdi ir
|
||||
grûtâk noteikt, no kurienes reâli tiek skançts. Ã<>î ir ïoti
|
||||
efektîga metodç, lai slçptu savu IP adresi skançjot.
|
||||
|
||||
Jrat nort savu IP adresi kME’ Tor, kad tiks lietota tava IP
|
||||
adrese. Piemm, ja tu to ieraksti kesto vai vtk, tad daudzi skan
|
||||
nas detektori uz attns sists var vispneielogot tavu IP adresi. J
|
||||
ebilst, ka nor tajiem attnjiem hostiem ir jt piesliem pie ta,
|
||||
pret gadmrat plogot skanmo sist ar SYN paket J ebilst, ka past
|
||||
iesp t j noteikt tavu IP adresi, ja tevis nortie attne hosti re
|
||||
neeksist
|
||||
Jûs varat norâdît savu IP adresi kâ ’ME’ Tâ norâda, kad tiks
|
||||
lietota tava IP adrese. Piemçram, ja tu to ieraksti kâ sesto vai
|
||||
vçl tâlâk, tad daudzi skançðanas detektori uz attâlinâtâs
|
||||
sistçmas var vispâr neielogot tavu IP adresi. Jâpiebilst, ka
|
||||
norâdîtajiem attâlinâtajiem hostiem ir jâbût pieslçgtiem pie
|
||||
tîkla, pretçjâ gadîjumâ jûs varat pârslogot skançjamo sistçmu ar
|
||||
SYN paketçm. Jâpiebilst, ka pastâv iespçja tâdejâdi noteikt tavu
|
||||
IP adresi, ja tevis norâdîtie attâlinâtie hosti reâli neek-
|
||||
sistçs.
|
||||
|
||||
Ja tu nor daudzus attns hostus, tas var ievjami palnskannas umu.
|
||||
iesp var izmantot jebkurkannas veidDavaideri var filtrjaketes, t
|
||||
j pcija var nedot jums vmos rezults.
|
||||
Ja tu norâdi daudzus attâlinâtus hostus, tas var ievçrojami
|
||||
palçlinât skançðanas âtrumu. Ã<>o iespçju var izmantot jebkurâ
|
||||
skançðanas veidâ. Daþi provaideri var filtrçt jûsu paketes,
|
||||
tâdejâdi ði opcija var nedot jums vçlamos rezultâtus.
|
||||
|
||||
<B>-S</B> <B><IP_Address></B>
|
||||
(set Source) - Ja Nmap nesppatstgi noteikt josta ip adresi (viar
|
||||
to j n, jums ir nepiecie to vinort. Vviens pielietojums opcijai
|
||||
var bizlikties, ka skanna notiek no citas IP adreses. nadm varat
|
||||
ieg zult s, ta attn sist dom ka skano tevis nortadreses. i gasm
|
||||
epiecie lietot opciju ’-S’ kopr ’-e’.
|
||||
(set Source) - Ja Nmap nespçj patstâvîgi noteikt jûsu hosta ip
|
||||
adresi (viòð par to jûs brîdinâs), jums ir nepiecieðams to viòam
|
||||
norâdît. Vçl viens pielietojums ðai opcijai var bût - izlikties,
|
||||
ka skançðana notiek no citas IP adreses. Ã<>inî gadîjumâ jûs
|
||||
nevarat iegût rezultâtus, taèu attâlinâtâ sistçma domâs, ka
|
||||
skanç no tevis norâdîtâs adreses. Ã<>ai gasîjumâ nepiecieðams
|
||||
lietot opciju ’-S’ kopâ ar ’-e’.
|
||||
|
||||
<B>-e</B> <B><interface></B>
|
||||
(interface) - nor Nmap, k interfeiss tiks izmantots lai sa u/s
|
||||
paketes. Nmap parasti pats nosaka, k interfeiss tiek lietots.
|
||||
(interface) - norâda Nmap, kâds interfeiss tiks izmantots lai
|
||||
saòemtu/sûtîtu paketes. Nmap parasti pats nosaka, kâds inter-
|
||||
feiss tiek lietots.
|
||||
|
||||
<B>-g</B> <B><portnumber></B>
|
||||
nor porta numuru uz tava datora, kuru Nmap izmatos skannai.
|
||||
Daudzi pakeiltri vai ugunsmaii DNS paketes (53 ports)un FTP-DATA
|
||||
(20 ports) t j atjot nodibin savienojumu ar attn aizsarg sist.
|
||||
Skant UDP portus Nmap no sma izmna 53 portu, pam 20 poru. Skan t
|
||||
TCP portus - otrk.
|
||||
norâda porta numuru uz tava datora, kuru Nmap izmatos
|
||||
skançðanai. Daudzi pakeðu filtri vai ugunsmûri laiþ cauri DNS
|
||||
paketes (53 ports)un FTP-DATA (20 ports) tâdejâdi atïaujot
|
||||
nodibinâts savienojumu ar attâlinâtu aizsargâtu sistçmu.
|
||||
Skançjot UDP portus Nmap no sâkuma izmçìina 53 portu, pçctam 20
|
||||
poru. Skançjot TCP portus - otrâdâk.
|
||||
|
||||
<B>--data_length</B> <B><number></B>
|
||||
Parasti Nmap s azi paketes, kuras satur tikai header informju.
|
||||
opcija atj tpalielintj palnot skannas umu, tasamazinot iesp ka j
|
||||
kannu k paman
|
||||
Parasti Nmap sûta maziòas paketes, kuras satur tikai header
|
||||
informâciju. Ã<>î opcija atïauj tâs palielinât tâdejâdi palçlinot
|
||||
skançðanas âtrumu, taèu samazinot iespçju ka jûsu skançðanu kâds
|
||||
pamanîs.
|
||||
|
||||
<B>-n</B> nor , lai Nmap nekad nenoteiktu DNS IP adres kuras tas atrod.
|
||||
opcija var painskannu.
|
||||
<B>-n</B> norâda, lai Nmap nekad nenoteiktu DNS IP adresçm, kuras tas
|
||||
atrod. Ã<>î opcija var paâtrinât skançðanu.
|
||||
|
||||
<B>-R</B> nor, lai Nmap vienmnoteiktu atrasto IP adreNS.
|
||||
<B>-R</B> norâda, lai Nmap vienmçr noteiktu atrasto IP adreðu DNS.
|
||||
|
||||
<B>-r</B> (randomize off) - Nmap skanisus portus noteiktec katrai skan mai
|
||||
sisti.
|
||||
<B>-r</B> (randomize off) - Nmap skanç visus portus noteiktâ secîbâ katrai
|
||||
skançjamai sistçmai.
|
||||
|
||||
<B>--randomize_hosts</B>
|
||||
Nor lai Nmap skanttn sist portus neregul. Piem. vienai sisti tas
|
||||
noskan3 portu otrai sisti noskan65 portu, tad atkal pirmajai
|
||||
sisti 45 utt. Tj ir iespms skan2048 sists vienlaic.
|
||||
Norâda lai Nmap skanç attâlinâto sistçmu portus neregulâri.
|
||||
Piem. vienai sistçmai tas noskanç 23 portu otrai sistçmai
|
||||
noskanç 665 portu, tad atkal pirmajai sistçmai 45 utt. Tâdejâdi
|
||||
ir iespçjams skançt 2048 sistçmas vienlaicîgi.
|
||||
|
||||
<B>-M</B> <B><max</B> <B>sockets></B>
|
||||
(Max sockets) - nor maksim soketu skaitu, kas tiks izmantots
|
||||
paral skant ar TCP connect() metodi. Tj var izvair es no att n
|
||||
sist nokanas. Var izmantot ar-sS’ opciju, jo SYN paketes jebkura
|
||||
OS "pacieiegl
|
||||
(Max sockets) - norâda maksimâlo soketu skaitu, kas tiks izman-
|
||||
tots paralçli skançjot ar TCP connect() metodi. Tâdejâdi var
|
||||
izvairîties no attâlinâto sistçmu nokârðanas. Var izmantot arî
|
||||
’-sS’ opciju, jo SYN paketes jebkura OS "pacieð" vieglâk.
|
||||
|
||||
<B>LAIKA</B> <B>IESTANA</B>
|
||||
Parasti Nmap automski nosaka k laika interv tiks ss paketes un
|
||||
notiks skan na. s opcijas paredz, gan lai palielin skannas umu,
|
||||
gan lai samazin kas, gan lai paln umu un samazin iesp attns sist
|
||||
s administrrfiksskannas mnmu.
|
||||
<B>LAIKA</B> <B>IEST</B>Ã<B>Ã</B>‚<B>D</B>Ã<B>Ã</B>ŽÃ<B>Ã</B><EFBFBD><B>ANA</B>
|
||||
Parasti Nmap automâtiski nosaka kâdâ laika intervâlâ tiks
|
||||
sûtîtas paketes un notiks skançðana. Ã<>îs opcijas paredzçtu, gan
|
||||
lai palielinâtu skançðanas âtrumu, gan lai samazinâtu kïudas,
|
||||
gan lai palçlinâtu âtrumu un samazinâtu iespçju attâlinâtâs
|
||||
sistçmas administrâtorâm fiksçt skançðanas mçìinâjumu.
|
||||
|
||||
<B>-T</B> <B><Paranoid|Sneaky|Polite|Normal|Aggressive|Insane></B> <B>(Timing</B> <B>options)</B> <B>-</B>
|
||||
<B>opcija</B> <B>tiek</B> <B>izmantota,</B> <B>lai</B> <B>regulskannas</B> <B>umu.</B>
|
||||
<B>Paranoid</B> <B>re</B> <B>iek</B> <B>izmantots</B> <B>tad,</B> <B>ja</B> <B>ir</B> <B>liela</B> <B>iespm,</B> <B>ka</B> <B>uz</B> <B>attns</B>
|
||||
<B>sists</B> <B>ir</B> <B>uzstts</B> <B>IDS.</B> <B>nadmkanna</B> <B>noris</B> <B>i</B> <B>l.</B> <B>Paral</B> <B>skan</B> <B>na</B> <B>netiek</B>
|
||||
<B>izmantota.</B> <B>Pakete</B> <B>tiek</B> <B>izs</B> <B>kinimums</B> <B>ar</B> <B>5</B> <B>minnterv.</B> <B>Sneaky</B>
|
||||
re r l Paranoid re Tas saketes ar 15 sekunerv. <B>Polite</B> reiek
|
||||
izmantots gadmos, kad ir vajadz samazinta noslogot l minimumam.
|
||||
n e aketes tiek ss ar minim interv 0,4 sekundes. <B>Normal</B> remap
|
||||
izmanto noklus. neiek nodrots maksim iespmo umu, tajaaik enoslo-
|
||||
gojot t u un cenes izvaires no kskannas gait.B Aggressive reiek
|
||||
uzstts 5 minkannas limits katram hostam, un Nmap nekad negaida
|
||||
ilg par 1,25 sekundi uz atbildi. <B>Insane</B> rer ieteicams tikai
|
||||
priekti iem tiem, vai arad ja tu vari samierines ar iespmk sk s
|
||||
noris Tiek uzst ts 75 sekunits katram hostam un tiek gaid tikai
|
||||
0.3 sekundes uz atbildi.
|
||||
Ã<B>Ã</B><EFBFBD>Ã<B>Ã</B>® <B>opcija</B> <B>tiek</B> <B>izmantota,</B> <B>lai</B> <B>regul</B>Ã<B>Ã</B>§<B>tu</B> <B>skan</B>Ã<B>Ã</B>§Ã<B>Ã</B>°<B>anas</B> Ã<B>Ã</B>¢<B>trumu.</B>
|
||||
<B>Paranoid</B> <B>re</B>Ã<B>Ã</B>¾Ã<B>Ã</B>®<B>ms</B> <B>tiek</B> <B>izmantots</B> <B>tad,</B> <B>ja</B> <B>ir</B> <B>liela</B> <B>iesp</B>Ã<B>Ã</B>§<B>jam</B>Ã<B>Ã</B>®<B>ba,</B> <B>ka</B>
|
||||
<B>uz</B> <B>att</B>Ã<B>Ã</B>¢<B>lin</B>Ã<B>Ã</B>¢<B>t</B>Ã<B>Ã</B>¢<B>s</B> <B>sist</B>Ã<B>Ã</B>§<B>mas</B> <B>ir</B> <B>uzst</B>Ã<B>Ã</B>¢<B>d</B>Ã<B>Ã</B>®<B>ts</B> <B>IDS.</B> Ã<B>Ã</B><EFBFBD><B>in</B>Ã<B>Ã</B>® <B>gad</B>Ã<B>Ã</B>®<B>jum</B>Ã<B>Ã</B>¢
|
||||
<B>skan</B>Ã<B>Ã</B>§Ã<B>Ã</B>°<B>ana</B> <B>noris</B> Ã<B>Ã</B>¯<B>oti</B> <B>l</B>Ã<B>Ã</B>§<B>ni.</B> <B>Paral</B>Ã<B>Ã</B>§<B>la</B> <B>skan</B>Ã<B>Ã</B>§Ã<B>Ã</B>°<B>ana</B> <B>netiek</B> <B>izmantota.</B>
|
||||
<B>Pakete</B> <B>tiek</B> <B>izs</B>Ã<B>Ã</B>»<B>t</B>Ã<B>Ã</B>®<B>t</B>Ã<B>Ã</B>¢ <B>k</B>Ã<B>Ã</B>¢ <B>minimums</B> <B>ar</B> <B>5</B> <B>min</B>Ã<B>Ã</B>»Ã<B>Ã</B>°<B>u</B> <B>interv</B>Ã<B>Ã</B>¢<B>lu.</B> <B>Sneaky</B>
|
||||
reþîms ir lîdzîgs Paranoid reþîmam. Tas sûta paketes ar 15
|
||||
sekunþu intervâlu. <B>Polite</B> reþîms tiek izmantots gadîjumos, kad
|
||||
ir vajadzîba samazinât tîkla noslogotîbu lîdz minimumam. Ã<>inî
|
||||
reþîmâ paketes tiek sûtîtas ar minimâlo intervâlu 0,4 sekundes.
|
||||
<B>Normal</B> reþîmu Nmap izmanto noklusçti. Ã<>inî reþîmâ tiek
|
||||
nodroðinâts maksimâlo iespçjamo âtrumu, tajâ paðâ laikâ nenoslo-
|
||||
gojot tîklu un cenðoties izvairîties no kïûdâm skançðanas gaitâ.
|
||||
<B>Aggressive</B> reþîmâ tiek uzstâdîts 5 minûðu skançðanas limits
|
||||
katram hostam, un Nmap nekad negaida ilgâk par 1,25 sekundi uz
|
||||
atbildi. <B>Insane</B> reþîms ir ieteicams tikai priekð ïoti âtriem
|
||||
tîkliem, vai arî tad ja tu vari samierinâties ar iespçjamâm
|
||||
kïûdâm skânçðanas norisç. Tiek uzstâdîts 75 sekunþu limits
|
||||
katram hostam un tiek gaidîts tikai 0.3 sekundes uz atbildi.
|
||||
|
||||
Katram reir piesaist nummurs. Piem. opcija ’-T0’ apz paranoid re
|
||||
bet ’-T5’ - Insane
|
||||
Katram reþîmam ir piesaistîts nummurs. Piem. opcija ’-T0’ apzîmç
|
||||
paranoid reþîmu, bet ’-T5’ - Insane
|
||||
|
||||
<B>--host_timeout</B> <B><milliseconds></B>
|
||||
Uzst laiku, nort Nmap cik ilgs laiks tiek atvts priekena hosta
|
||||
pilns noskannas. Noklus parametrs netiek izmantost. Nmap sskan n
|
||||
ostu ptam, kad pabeidzis skaniepriek.
|
||||
Uzstâda laiku, norâdit Nmap cik ilgs laiks tiek atvçlçts priekð
|
||||
viena hosta pilnîgas noskançðanas. Noklusçti ðis parametrs
|
||||
netiek izmantost. Nmap sâk skançt nâkoðo hostu pçc tam, kad
|
||||
pabeidzis skançt iepriekðçjo.
|
||||
|
||||
<B>--max_rtt_timeout</B> <B><milliseconds></B>
|
||||
(maximal round-trip time timeout) - Maksimis laiks, cik ilgi
|
||||
Nmap gaiduz nos pieprasma atbildi, ptam nosjaunu, vai p raucot
|
||||
gaidnu. Standartas ir nostts uz 9000 milisekund
|
||||
(maximal round-trip time timeout) - Maksimâlais laiks, cik ilgi
|
||||
Nmap gaidîs uz nosûtîto pieprasîjuma atbildi, pçc tam nosûtot
|
||||
jaunu, vai pârtraucot gaidîðanu. Standartâ tas ir nostâdîts uz
|
||||
9000 milisekundçm.
|
||||
|
||||
<B>--min_rtt_timeout</B> <B><milliseconds></B>
|
||||
Minim is laiks, cik ilgi Nmap gad uz nos pieprasma atbildi.
|
||||
opcija var painskannas umu, tavar tika pazauds paketes.
|
||||
Minimâlais laiks, cik ilgi Nmap gadîs uz nosûtîtâ pieprasîjuma
|
||||
atbildi. Ã<>î opcija var paâtrinât skançðanas âtrumu, taèu var
|
||||
tika pazaudçtas paketes.
|
||||
|
||||
<B>--initial_rtt_timeout</B> <B><milliseconds></B>
|
||||
Nor vid laiku, cik ilgi Nmap gaidnos pieprasma atbildi. Parasti
|
||||
pciju izmanto, kad tiek skans sists kas tiek aizsargs ar ugunsm
|
||||
Parasti Nmap ielumu nosaka automski ppirmo ps pieprasmu noteik .
|
||||
Standartas ir 6000 milisekundes
|
||||
Norâda vidçjo laiku, cik ilgi Nmap gaidîs nosûtîtâ pieprasîjuma
|
||||
atbildi. Parasti ðo opciju izmanto, kad tiek skançtas sistçmas
|
||||
kas tiek aizsargâtas ar ugunsmûri. Parasti Nmap ðo lielumu
|
||||
nosaka automâtiski pçc pirmo pâris pieprasîjumu noteikðanu.
|
||||
Standartâ tas ir 6000 milisekundes
|
||||
|
||||
<B>--max_parallelism</B> <B><number></B>
|
||||
Uzst skaitu cik daudz paketes tiks ss paral. Ja parametrs tiek
|
||||
norts k tad tas noz, ka Nmap nekad neskan vair par vienu portu
|
||||
reiz
|
||||
Uzstâda skaitu cik daudz paketes tiks sûtîtas paralçli. Ja ðis
|
||||
parametrs tiek norâdîts kâ 1 tad tas nozîmç, ka Nmap nekad
|
||||
neskançs vairâk par vienu portu reizç.
|
||||
|
||||
<B>--scan_delay</B> <B><milliseconds></B>
|
||||
Nor minim laiku, cik ilgi Nmap gaidstarp pieprasmu nosnu.
|
||||
opcija j minim noslogot tu un/vai izvaires no skannas paman nas
|
||||
uz attns sists.
|
||||
Norâda minimâlo laiku, cik ilgi Nmap gaidîs starp pieprasîjumu
|
||||
nosûtîðanu. Ã<>î opcija ïauj minimâli noslogot tîklu un/vai
|
||||
izvairîties no skançðanas pamanîðanas uz attâlinâtâs sistçmas.
|
||||
|
||||
|
||||
<B>SKANAMMNORANAS</B> <B>IESPAS</B>
|
||||
Visu, kas nav opcijas vai to argumenti, Nmap piekdresi vai attns
|
||||
sists DNS. Viselementkais veids kort skanmo hostu, ir, nor t to
|
||||
aiz opcij Ja j laties noskan subnet‘u, jums nepiecie nort
|
||||
parametru ’/<mask>’ pskanmsists DNS vai ip adreses. Subnet‘a
|
||||
masku var nort s veidos:
|
||||
<B>SKAN</B>Ã<B>Ã</B>‡<B>JAM</B>Ã<B>Ã</B>‚ <B>M</B>Ã<B>Ã</B>‡<B>R</B>Ã<B>Ã</B><EFBFBD><B>A</B> <B>NOR</B>Ã<B>Ã</B>‚<B>D</B>Ã<B>Ã</B>ŽÃ<B>Ã</B><EFBFBD><B>ANAS</B> <B>IESP</B>Ã<B>Ã</B>‡<B>JAS</B>
|
||||
Visu, kas nav opcijas vai to argumenti, Nmap pieòem kâ adresi
|
||||
vai attâlinâtâs sistçmas DNS. Viselementârâkais veids kâ norâdît
|
||||
skançjamo hostu, ir, norâdît to aiz opcijâm. Ja jûs vçlaties
|
||||
noskançt subnet‘u, jums nepiecieðams norâdît parametru ’/<mask>’
|
||||
pçc skançjamâs sistçmas DNS vai ip adreses. Subnet‘a masku var
|
||||
norâdît ðâdos veidos:
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
Nmap t pa eid t j nor t ip adreses izmantojot sarakstu, vai ariapazonu
|
||||
katram telementam. Piem. ir vajadznoskan B klases subnetu ar adresi
|
||||
128.210.*.*. To iespms nort sekojoveidos:
|
||||
Nmap tâdâ paðâ veidâ atïauj norâdît ip adreses izmantojot sarakstu, vai
|
||||
arî diapazonu katram tâs elementam. Piem. ir vajadzîba noskançt B
|
||||
klases subnetu ar adresi 128.210.*.*. To iespçjams norâdît sekojoðos
|
||||
veidos:
|
||||
|
||||
128.210.*.*
|
||||
|
||||
|
|
@ -485,47 +572,53 @@
|
|||
|
||||
128.210.0.0/16
|
||||
|
||||
Visas komandas ir vien s. Ja jmantojat *, tad vairmhell‘os nepieciet
|
||||
atdalar ’ vai apostrofu. Vviens piem: Ja jrt adresi form ’*.*.5.6-7’ ,
|
||||
tad Nmap noskanvisas ip adreses, kas beidzas ar .5.6 vai .5.7
|
||||
Visas ðîs komandas ir vienâdas. Ja jûs izmantojat *, tad vairâkumâ
|
||||
shell‘os nepiecieðams tâs atdalît ar ’ vai apostrofu. Vçl viens
|
||||
piemçrs: Ja jûs norâdat adresi ðâdâ formâtâ ’*.*.5.6-7’ , tad Nmap
|
||||
noskançs visas ip adreses, kas beidzas ar .5.6 vai .5.7
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>PIEMI</H2><PRE>
|
||||
<H2>PIEMÃÇRI</H2><PRE>
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>target.example.com</B>
|
||||
|
||||
Nor skan visus atvos portus hostam target.example.com. Opcija ’-v’ atj
|
||||
novt skannas procesu detalizk.
|
||||
Norâda skançt visus atvçrtos portus hostam target.example.com. Opcija
|
||||
’-v’ atïauj novçrot skançðanas procesu detalizçtâk.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sS</B> <B>-O</B> <B>target.example.com/24</B>
|
||||
|
||||
Visi 255 kompji ar C klases adres no kur viens ir target.example.com
|
||||
tiks noskan izmantojot SYN skannas metodi. Vtiks noteikta OS kas grie
|
||||
sistm. Lai izmantotu etodi jums nepiecies root tiess.
|
||||
Visi 255 kompji ar C klases adresçm, no kurâm viens ir target.exam-
|
||||
ple.com tiks noskançti izmantojot SYN skançðanas metodi. Vçl tiks
|
||||
noteikta OS kas grieþas uz ðîm sistçmâm. Lai izmantotu ðo metodi jums
|
||||
nepiecieðamas root tiesîbas.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-sX</B> <B>-p</B> <B>22,53,110,143,4564</B> <B>198.116.*.1-127</B>
|
||||
|
||||
Nmap skanpirmo pusi ar adres(0-127) katro 255 B klases subnet‘iem ar
|
||||
Xmas skannas metodi ip zon28.210.*.*. jos hostos tiks konstat sshd (22
|
||||
ports), DNS (53), pop3 (110), imapd (143) un 4564 portu pieejam. V tos
|
||||
piev t uzman faktam, ka Xmas skannas metodi nevar izmantot sistm, kuras
|
||||
grie WinOS, CISCO, IRIX, HP/UX un BSDI.
|
||||
Nmap skançs pirmo pusi ar adresçm (0-127) katrâ no 255 B klases sub-
|
||||
net‘iem ar Xmas skançðanas metodi ip zonâ 128.210.*.*. Ã<>ajos hostos
|
||||
tiks konstatçta sshd (22 ports), DNS (53), pop3 (110), imapd (143) un
|
||||
4564 portu pieejamîba. Vçlçtos pievçrst uzmanîbu faktam, ka Xmas
|
||||
skançðanas metodi nevar izmantot sistçmâm, kuras grieþas uz WinOS,
|
||||
CISCO, IRIX, HP/UX un BSDI.
|
||||
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>--randomize_hosts</B> <B>-p</B> <B>80</B> <B>´*.*.2.3-5´</B>
|
||||
<B>nmap</B> <B>-v</B> <B>--randomize_hosts</B> <B>-p</B> <B>80</B> Â<B>Â</B>´<B>*.*.2.3-5</B>Â<B>Â</B>´
|
||||
|
||||
Nmap meklvisus kompjus ar IP adres kuras beidzas ar .2.3, .2.4 un .2.5.
|
||||
Ja jums ir root tiess, tad jrpie reizes aroskanportus izmantojot opciju
|
||||
’-sS’. Jrat atrast daudz interesantas sists skant diapazonu 127-222.*.*
|
||||
Nmap meklçs visus kompjus ar IP adresçm, kuras beidzas ar .2.3, .2.4 un
|
||||
.2.5. Ja jums ir root tiesîbas, tad jûs varât pie reizes arî noskançt
|
||||
portus izmantojot opciju ’-sS’. Jûs varat atrast daudz interesantas
|
||||
sistçmas skançjot diapazonu 127-222.*.*
|
||||
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>company.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> <B>´-d</B> <B>´</B> <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-iL</B> <B>-</B>
|
||||
<B>host</B> <B>-l</B> <B>company.com</B> <B>|</B> <B>cut</B> Â<B>Â</B>´<B>-d</B> Â<B>Â</B>´ <B>-f</B> <B>4</B> <B>|</B> <B>./nmap</B> <B>-v</B> <B>-iL</B> <B>-</B>
|
||||
|
||||
Atrast eksist hostus dom company.com, nodot Nmap to adreses. komanda
|
||||
str GNU/Linux OS. Ja izmantojat citu OS jums var bjadz rakstto savk.
|
||||
Atrast eksistçjoðus hostus domçnâ company.com, nodot Nmap to adreses.
|
||||
Ã<>î komanda strâdâ GNU/Linux OS. Ja izmantojat citu OS jums var bût
|
||||
vajadzîba rakstît to savâdâk.
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
<H2>IESPAM KDAS</H2><PRE>
|
||||
Ja jdmonstatt ks kas Nmap darb, lpaziet par to autoram
|
||||
<H2>IESPÃÇJAMÃÂS KÃÃ<C383>ÃÛDAS</H2><PRE>
|
||||
Ja jûs gadîjumâ konstatçjat kâdas kïûdas Nmap darbîbâ, lûdzu paziòojiet
|
||||
par to autoram
|
||||
|
||||
|
||||
</PRE>
|
||||
|
|
@ -588,8 +681,9 @@
|
|||
Lawrence Berkeley National Laboratory, University of California, Berke-
|
||||
ley, CA. It is now maintained by http://www.tcpdump.org .
|
||||
|
||||
Latviski manu pulkojis m|sc (misc@inbox.lv) (Var gades daki teksttako
|
||||
lai dara, ja latviealodav norm datortermini.)
|
||||
Latviski manuâli pârtulkojis m|sc (misc@inbox.lv) (Var gadîties daþi
|
||||
gïuki tekstâ, taèu ko lai dara, ja latvieðu valodâ nav normâli
|
||||
datortermini.)
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
|
|
|
|||
File diff suppressed because it is too large
Load diff
File diff suppressed because it is too large
Load diff
|
|
@ -45,14 +45,20 @@
|
|||
The result of running nmap is usually a list of interesting ports on
|
||||
the machine(s) being scanned (if any). Nmap always gives the port’s
|
||||
"well known" service name (if any), number, state, and protocol. The
|
||||
state is either "open", "filtered", or "unfiltered". Open means that
|
||||
the target machine will accept() connections on that port. Filtered
|
||||
means that a firewall, filter, or other network obstacle is covering
|
||||
the port and preventing nmap from determining whether the port is open.
|
||||
Unfiltered means that the port is known by nmap to be closed and no
|
||||
firewall/filter seems to be interfering with nmap’s attempts to deter-
|
||||
mine this. Unfiltered ports are the common case and are only shown
|
||||
when most of the scanned ports are in the filtered state.
|
||||
state is either "open", "closed" "filtered", or "unfiltered". Open
|
||||
means that the target machine will accept() connections on that port.
|
||||
Closed ports are not listening for connections (they have no applica-
|
||||
tion associated with them). Filtered means that a firewall, filter, or
|
||||
other network obstacle is covering the port and preventing nmap from
|
||||
determining whether the port is open. Unfiltered means that the port
|
||||
is known by nmap to be closed and no firewall/filter seems to be inter-
|
||||
fering with nmap’s attempts to determine this. Unfiltered ports are
|
||||
the common case and are only shown when most of the scanned ports are
|
||||
in the filtered state. In some cases, Nmap cannot distinguish between
|
||||
filtered ports and those that are either open or closed. For example,
|
||||
a port that does not respond to a FIN Scan could be either open or fil-
|
||||
tered. In these cases, Nmap lists ports as "open|filtered" or
|
||||
"closed|filtered".
|
||||
|
||||
Depending on options used, nmap may also report the following charac-
|
||||
teristics of the remote host: OS in use, TCP sequentiality, usernames
|
||||
|
|
@ -146,14 +152,14 @@
|
|||
sweep <B>without</B> doing any actual port scans.
|
||||
|
||||
<B>-sV</B> Version detection: After TCP and/or UDP ports are discovered
|
||||
using one of the other scan methods, version detection
|
||||
communicates with those ports to try and determine more about
|
||||
what is actually running. A file called nmap-service-probes is
|
||||
used to determine the best probes for detecting various services
|
||||
and the match strings to expect. Nmap tries to determine the
|
||||
service protocol (e.g. ftp, ssh, telnet, http), the application
|
||||
name (e.g. ISC Bind, Apache httpd, Solaris telnetd), the version
|
||||
number, and sometimes miscellaneous details like whether an X
|
||||
using one of the other scan methods, version detection communi-
|
||||
cates with those ports to try and determine more about what is
|
||||
actually running. A file called nmap-service-probes is used to
|
||||
determine the best probes for detecting various services and the
|
||||
match strings to expect. Nmap tries to determine the service
|
||||
protocol (e.g. ftp, ssh, telnet, http), the application name
|
||||
(e.g. ISC Bind, Apache httpd, Solaris telnetd), the version num-
|
||||
ber, and sometimes miscellaneous details like whether an X
|
||||
server is open to connections or the SSH protocol version). If
|
||||
Nmap was compiled with OpenSSL support, it will connect to SSL
|
||||
servers to deduce the service listening behind the encryption.
|
||||
|
|
|
|||
|
|
@ -104,7 +104,7 @@
|
|||
#ifndef NMAP_WINCONFIG_H
|
||||
#define NMAP_WINCONFIG_H
|
||||
|
||||
#define NMAP_VERSION "3.81"
|
||||
#define NMAP_VERSION "3.82"
|
||||
#define NMAP_NAME "nmap"
|
||||
#define NMAP_URL "http://www.insecure.org/nmap"
|
||||
#define NMAP_PLATFORM "i686-pc-windows-windows"
|
||||
|
|
|
|||
153
scripts/Makefile
153
scripts/Makefile
|
|
@ -5,6 +5,10 @@ INCLUDE_FLAGS= -I.. -I../nbase -I../libpcap-possiblymodified
|
|||
LINK_FLAGS=-L.. -L../nbase -L../libpcap-possiblymodified
|
||||
NMAP_OBJS=../osscan.o ../nmap_error.o ../utils.o ../tcpip.o ../output.o ../nmap.o ../scan_engine.o ../portlist.o ../timing.o ../nmap_rpc.o ../charpool.o ../services.o ../targets.o ../idle_scan.o ../protocols.o ../FingerPrintResults.o ../NmapOps.o ../TargetGroup.o ../Target.o ../NmapOutputTable.o ../service_scan.o ../nsock/src/libnsock.a
|
||||
DEFINES=-DHAVE_CONFIG_H=1
|
||||
DATAFILES = nmap-os-fingerprints nmap-service-probes nmap-services nmap-rpc nmap-protocols nmap-mac-prefixes
|
||||
SHTOOL = ../shtool
|
||||
LIBPCAPDIR=libpcap-possiblymodified
|
||||
NBASEDIR=nbase
|
||||
|
||||
all: fingermatch fingerdiff servicematch
|
||||
|
||||
|
|
@ -21,10 +25,153 @@ servicematch: dummy
|
|||
|
||||
web:
|
||||
test x$(wroot) != x
|
||||
cd .. && cp -a CHANGELOG HACKING COPYING COPYING.OpenSSL INSTALL $(DATAFILES) README-WIN32 mswin32/nmap_performance.reg $(wroot)/nmap/data
|
||||
cd ../docs && cp -a nmap_manpage*.html nmap*.1 xnmap.1 nmap.usage.txt nmap.dtd nmap.xsl $(wroot)/nmap/data/
|
||||
cd ../docs && cp -a nmap_gpgkeys.txt nmap_manpage*.html nmap*.1 \
|
||||
xnmap.1 nmap.usage.txt nmap.dtd nmap.xsl \
|
||||
$(wroot)/nmap/data/
|
||||
./sort-prints.pl ../nmap-os-fingerprints > nos && mv nos ../nmap-os-fingerprints
|
||||
./produceosclasschoosebox.pl ../nmap-os-fingerprints > $(wroot)/nmap/data/os-classes.txt
|
||||
cd .. && cp -a CHANGELOG HACKING COPYING COPYING.OpenSSL INSTALL \
|
||||
$(DATAFILES) README-WIN32 mswin32/nmap_performance.reg $(wroot)/nmap/data
|
||||
./sign_release.pl $(wroot)/nmap/dist
|
||||
|
||||
find $(wroot)/nmap/data/ -type f -exec chmod 644 '{}' \;
|
||||
find $(wroot)/nmap/dist/sigs -type f -exec chmod 644 '{}' \;
|
||||
find $(wroot)/nmap/dist/sigs -type f -exec chmod 644 '{}' \;
|
||||
|
||||
# This is unsafe on shared systems, should use mktemp
|
||||
distro:
|
||||
cd .. && autoconf
|
||||
rm -f ../config.cache
|
||||
cd .. && ./configure
|
||||
cd ../$(LIBPCAPDIR) && ./configure
|
||||
$(MAKE) -C .. clean
|
||||
$(MAKE) -C ..
|
||||
../nmap -h > /dev/null #Make sure nmap exists
|
||||
rm -f ../docs/nmap.usage.txt
|
||||
../nmap -h > ../docs/nmap.usage.txt
|
||||
rm -f ../docs/nmap_manpage.html
|
||||
# nodepage option is included in man2html because of bug in that program which causes it to
|
||||
# drop lines if you let it try to delete page breaks
|
||||
nroff -man ../docs/nmap.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page' > ../docs/nmap_manpage.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_french.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (French translation)' > ../docs/nmap_manpage-fr.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_german.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (German translation)' > ../docs/nmap_manpage-de.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_italian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Italian translation)' > ../docs/nmap_manpage-it.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_latvian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Latvian translation)' > ../docs/nmap_manpage-lv.html
|
||||
nroff -Tlatin1 -man ../docs/nmap_lithuanian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Lithuanian translation)' > ../docs/nmap_manpage-lt.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_russian.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Russian translation)' > ../docs/nmap_manpage-ru.html
|
||||
# We need a content-type for the Lithuanian version
|
||||
sr '<HEAD>' '<HEAD><META http-equiv="Content-Type" content="text/html; charset=windows-1257">' ../docs/nmap_manpage-lt.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_portuguese.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Portuguese translation)' > ../docs/nmap_manpage-pt.html
|
||||
nroff -man ../docs/nmap_spanish.1 | man2html -nodepage -title 'Nmap network security scanner man page (Spanish translation)' > ../docs/nmap_manpage-es.html
|
||||
rm -rf /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
# Make the RPM .spec file
|
||||
sed -e s/\@VERSION\@/$(NMAP_VERSION)/g ../nmap.spec.in > ../nmap-$(NMAP_VERSION)-1.spec
|
||||
# Canonicalize and sort Nmap OS fingerprint DB
|
||||
sort-prints.pl ../nmap-os-fingerprints > nos && mv nos ../nmap-os-fingerprints
|
||||
$(MAKE) -C .. clean
|
||||
cd .. && rm -f $(LIBPCAPDIR)/config.cache $(LIBPCAPDIR)/Makefile
|
||||
cd .. && unix2dos README-WIN32
|
||||
cd .. && cp -ra $(SRCS) $(DEPS) $(DATAFILES) nmapfe.desktop \
|
||||
configure.ac config.h.in aclocal.m4 nmap_winconfig.h Makefile.in \
|
||||
configure shtool install-sh config.guess \
|
||||
nmap-$(NMAP_VERSION)-1.spec config.sub INSTALL README-WIN32 COPYING \
|
||||
COPYING.OpenSSL CHANGELOG HACKING /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/mswin32
|
||||
cd ../mswin32; cp -ra *.[hHcC] *.cc ARPA NET NETINET RPC icon1.ico \
|
||||
ifaddrlist.h lib libpcap-note.txt nmap.rc \
|
||||
nmap_performance.reg nmap.sln nmap.vcproj winip pcap-include \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/mswin32
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/$(LIBPCAPDIR)
|
||||
cd ../$(LIBPCAPDIR); cp -ra --parents SUNOS4/nit_if.o.sparc \
|
||||
SUNOS4/nit_if.o.sun3 SUNOS4/nit_if.o.sun4c.4.0.3c CHANGES \
|
||||
CREDITS FILES INSTALL.txt LICENSE Makefile.in \
|
||||
NMAP_MODIFICATIONS README README.aix README.linux \
|
||||
README.tru64 TODO VERSION acconfig.h aclocal.m4 \
|
||||
arcnet.h bpf_dump.c bpf_image.c config.guess config.h.in \
|
||||
config.sub configure configure.ac etherent.c ethertype.h gencode.c \
|
||||
gencode.h grammar.y inet.c install-sh llc.h mkdep nametoaddr.c \
|
||||
nlpid.h optimize.c pcap-bpf.c pcap-dlpi.c pcap-enet.c pcap-int.h \
|
||||
pcap-linux.c pcap-namedb.h pcap-nit.c pcap-nit.h pcap-null.c \
|
||||
pcap-pf.c pcap-pf.h pcap-snit.c pcap-snoop.c pcap.3 pcap.c pcap.h \
|
||||
ppp.h savefile.c scanner.c scanner.l sll.h tokdefs.h \
|
||||
bpf/net/bpf_filter.c bpf/net/bpf.h lbl/os-aix4.h lbl/os-osf4.h \
|
||||
lbl/os-solaris2.h lbl/os-sunos4.h lbl/os-ultrix4.h lbl/os-hpux11.h \
|
||||
lbl/os-osf5.h atmuni31.h config.h fad-getad.c fad-gifc.c \
|
||||
fad-glifc.c fad-null.c fad-win32.c pcap-bpf.h pcap-dag.c \
|
||||
pcap-dag.h version.h grammar.c pcap-stdinc.h pcap-win32.c pf.h \
|
||||
rawss7.h README.dag README.hpux README.Win32 snprintf.c \
|
||||
sunatmpos.h Win32/Include/addrinfo.h Win32/Include/Gnuc.h \
|
||||
Win32/Include/arpa/nameser.h Win32/Include/net/if.h \
|
||||
Win32/Include/net/netdb.h Win32/Include/net/paths.h \
|
||||
Win32/Include/bittypes.h Win32/Include/cdecl_ext.h \
|
||||
Win32/Include/inetprivate.h Win32/Include/ip6_misc.h \
|
||||
Win32/Include/sockstorage.h Win32/Prj/libpcap.dsp \
|
||||
Win32/Prj/libpcap.dsw Win32/Src/getnetbynm.c Win32/Src/ffs.c \
|
||||
Win32/Src/getaddrinfo.c Win32/Src/getnetent.c Win32/Src/getopt.c \
|
||||
Win32/Src/getservent.c Win32/Src/inet_aton.c Win32/Src/inet_net.c \
|
||||
Win32/Src/inet_pton.c /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/$(LIBPCAPDIR)
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/docs
|
||||
cd ../docs; cp -ra README nmap_gpgkeys.txt \
|
||||
nmap-fingerprinting-article.txt \
|
||||
nmap.deprecated.txt nmap.usage.txt nmap_doc.html \
|
||||
nmap_manpage-de.html nmap_manpage-es.html \
|
||||
nmap_manpage-fr.html nmap_manpage-it.html \
|
||||
nmap_manpage-lt.html nmap_manpage-pt.html \
|
||||
nmap_manpage-ru.html nmap_manpage.html \
|
||||
nmap.1 nmapfe.1 nmap_french.1 nmap_german.1 \
|
||||
nmap_italian.1 nmap_lithuanian.1 nmap_portuguese.1 \
|
||||
nmap_spanish.1 nmap_russian.1 xnmap.1 nmap.dtd nmap.xsl \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/docs
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nmapfe
|
||||
cd ../nmapfe; cp -ra Makefile.in aclocal.m4 configure configure.ac \
|
||||
nmapfe.c nmapfe.h nmapfe_sig.c nmapfe_sig.h \
|
||||
nmapfe_error.c nmapfe_error.h NmapFE.dsp nmapfe.dsw \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nmapfe
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nbase
|
||||
cd ../$(NBASEDIR); cp -ra Makefile.in aclocal.m4 configlocal.m4 \
|
||||
nbase.vcproj configure configure.ac nbase_config.h.in \
|
||||
*.c *.h CHANGELOG /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nbase
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/libpcre
|
||||
cd ../libpcre; cp -ra AUTHORS chartables.c config.guess config.in \
|
||||
config.sub configure configure.ac COPYING dftables.c \
|
||||
get.c INSTALL install-sh internal.h libpcre.vcproj \
|
||||
LICENCE ltmain.sh Makefile.in maketables.c makevp.bat \
|
||||
mkinstalldirs NEWS NMAP_MODIFICATIONS NON-UNIX-USE \
|
||||
pcre.c pcre-config.in pcre.def pcre.h pcre.in \
|
||||
pcre_win.h pcre_winconfig.h pcreposix.c pcreposix.h \
|
||||
perltest printint.c README study.c \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/libpcre
|
||||
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/include
|
||||
$(SHTOOL) mkdir /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/src
|
||||
cp ../nsock/nsock.vcproj /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/
|
||||
cd ../nsock/include; cp -ra nsock.h /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/include/
|
||||
cd ../nsock/src; cp -ra aclocal.m4 config.guess config.sub \
|
||||
configure configure.ac error.c error.h \
|
||||
filespace.c filespace.h gh_list.c gh_list.h \
|
||||
install-sh Makefile.in netutils.c netutils.h \
|
||||
nsock_config.h.in nsock_connect.c nsock_core.c \
|
||||
nsock_event.c nsock_internal.h nsock_iod.c \
|
||||
nsock_pool.c nsock_read.c nsock_ssl.h \
|
||||
nsock_ssl.c nsock_timers.c \
|
||||
nsock_write.c nsock_utils.c nsock_utils.h \
|
||||
/usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nsock/src/
|
||||
|
||||
rm -f /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)/nbase/nbase_config.h
|
||||
# Kill the CVS crap
|
||||
find /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION) -type d -name CVS | xargs rm -rf
|
||||
find /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION) -exec chmod go=u-w '{}' \;
|
||||
cd /usr/tmp; tar cjf nmap-$(NMAP_VERSION).tar.bz2 nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
cd /usr/tmp; tar czf nmap-$(NMAP_VERSION).tgz nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
# Make the actual RPM
|
||||
# Note -- on newer systems rpmbuild -ta is needed instead.
|
||||
# rpm -ta /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION).tgz
|
||||
# cp -f $(RPMTDIR)/RPMS/i386/nmap-$(NMAP_VERSION)-1.i386.rpm /usr/tmp
|
||||
# cp -f $(RPMTDIR)/RPMS/i386/nmap-frontend-$(NMAP_VERSION)-1.i386.rpm /usr/tmp
|
||||
# cp -f $(RPMTDIR)/SRPMS/nmap-$(NMAP_VERSION)-1.src.rpm /usr/tmp
|
||||
rm -rf /usr/tmp/nmap-$(NMAP_VERSION)
|
||||
|
|
|
|||
|
|
@ -30,13 +30,13 @@ foreach $file (readdir DISTDIR) {
|
|||
my $sigfile = "$distdir/sigs/$file.gpg.txt";
|
||||
my $digfile = "$distdir/sigs/$file.digest.txt";
|
||||
if (!-f $sigfile) {
|
||||
my $command = "gpg --detach-sign --armor -o $sigfile $distdir/$file; chmod 644 $sigfile";
|
||||
my $command = "gpg --detach-sign -u 6B9355D0 --armor -o $sigfile $distdir/$file; chmod 644 $sigfile";
|
||||
print "Running: $command\n";
|
||||
system($command);
|
||||
}
|
||||
|
||||
if (!-f $digfile) {
|
||||
my $command = "cd $distdir && gpg --print-md \\* $file > $digfile; chmod 644 $digfile";
|
||||
my $command = "cd $distdir && gpg --print-mds $file > $digfile; chmod 644 $digfile";
|
||||
print "Running: $command\n";
|
||||
system($command);
|
||||
}
|
||||
|
|
|
|||
Loading…
Add table
Add a link
Reference in a new issue